Pradžia > Naujienos > Ar atlaikys daiktinė teisė šių dienų iššūkius?

Ar atlaikys daiktinė teisė šių dienų iššūkius?

AUTORIUS: Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyrius

Gegužės 18 dieną Vilniaus universitete vyko VU Teisės fakulteto organizuota nacionalinė mokslinė praktinė konferencija „Daiktinė teisė: ar privatinės teisės pamatai atlaikys XXI a. iššūkius?“. Jos metu kalbėta ir diskutuota nuo bendrųjų teorinių šios privatinės teisės srities klausimų iki specifinių daiktinės teisės problemų, kaip daiktinių teisių vietos teritorijų planavime ir statybų teisiniame reglamentavime, vartotojų apsaugos hipotekos santykiuose ar netgi apie galimybes naudoti algoritmus turto dalijimo ginčuose.

Daugelis pranešėjų pabrėžė, kad daiktinė teisė ir jos taikymo problemos yra gana pamirštos Lietuvoje. Tikrai žymiai daugiau dėmesio yra skiriama prievolių teisei. Profesorius Valentinas Mikelėnas atkreipė dėmesį, jog tikriausiai būtų buvę geriau ketvirtąją Civilinio kodekso knygą pavadinti turto teise ir nebūtų ginčų, kas yra daiktas, kokiems objektams taikoma daiktinė teisė. Jis pabrėžė, kad laikas atsisakyti dogmatinio požiūrio ir suprasti, kad turtas yra ne tik daiktai, be to, vis mažėja skirtumai tarp daiktinių ir prievolinių teisių. Ne vienas prelegentas atkreipė dėmesį, kad numerus clausus principas daiktinėje teisėje yra neefektyvu šiais laikais.

Profesorius Vytautas Mizaras aptarė EŽTT praktiką nuosavybės apsaugos srityje ir pabrėžė, kad nuosavybė šio Teismo praktikoje suprantama autonomiškai ir tikrai plačiai – tai daiktai, tam tikros teisės, reikalavimai bei interesai, turintys turtinę vertę. Kad Lietuvoje yra problemų su nuosavybės apsauga parodo ir tai, kad iki šios dienos iš 32 bylų prieš Lietuvą dėl EŽTK pirmojo protokolo pažeidimo, 22 bylose yra konstatuotas pažeidimas.

Be to, tiek dr. Evaldas Klimas, tiek dr. Laurynas Didžiulis teigė, kad viešoji teisė ir viešasis interesas vis daugiau jaučiamas tokioje tradicinėje privatinėje teisėje kaip daiktinė teisė. Vis daugėja atvejų, kai teismai ar kitos institucijos viešajam interesui teikia pirmenybę prieš privatų interesą. Konstitucinio Teismo teisėja Janina Stripeikienė kalbėjo, kad vartotojų teisės tikrai nėra tinkamai saugomos hipotekos teisiniuose santykiuose ir kad su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas netinkamai įgyvendina ES direktyvą Lietuvoje. Teismai Lietuvoje dar vis ne visada taiko vartotojų teisių apsaugą ex officio teisminiuose ginčuose ir nekonstatuoja vartotojų teisių pažeidimus. Jos nuomone, tai galima daryti ir, pavyzdžiui, nagrinėjant skundus dėl notarų ar antstolių veiksmų.

Profesoriai Vytautas Nekrošius ir Ramūnas Birštonas diskutavo apie valdymo kaip daiktinės teisės problematiką Lietuvoje ir kaip sudėtingai yra taikomas įgyjamosios senaties institutas. Profesorius Vytautas Nekrošius pabrėžė, kad valdymas yra faktinė būsena ir tik laikantis tokios pozicijos šis institutas gali būti efektyvus. Be to, teigė, kad dauguma ginčų tarp bendraturčių ar ginčų, kylančių iš paveldėjimo teisės, turėtų būti sprendžiami ypatingosios teisenos tvarka, o ne ginčo teisena. Profesorius ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Armanas Abramavičius aptarė klausimus, kai daiktinės teisės samprata kelia klausimų baudžiamosiose bylose.

Dr. Laurynas Didžiulis ir dr. Rimantas Simaitis diskutavo, kad naujosios technologijos ar net algoritmai veikia visas teisės sritis, įskaitant ir daiktinę teisę. Tad jei teisė ir teisininkai nesikeis, teisės viešpatavimą gali pakeisti technologijų viešpatavimas.

Vėliau turėtų būti išleistas ir leidinys su išsamiais konferencijos pranešėjų straipsniais nagrinėtomis temomis.

Konferencijos programa