COVID-19 pandemijos metu teismams rekomenduojama teismo darbą organizuoti ir klientus aptarnauti nuotoliniu būdu, o kontaktinius teismo posėdžius rengti tik išskirtiniais atvejais, kai jų negalima nukelti vėlesniam laikui. Jeigu pirmojo karantino metu bylų nagrinėjimas „gyvai“ praktiškai sustojo, išskyrus neatidėliotinus atvejus, ir žodiniai posėdžiai, vykdomi garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis, buvo daugiau išimtis iš taisyklės, nei bendra praktika, tai antrojo karantino metu situacija pasikeitė ir teisėjai bei ginčo šalys rinkdavosi dažniau į nuotolinius teismo posėdžius, nei pereidavo į rašytinį nagrinėjimą ar nei bylos buvo atidedamos. Tačiau dalis teisėjų nedrąsiai pereina į bylų nuotolinio nagrinėjimo formatą, nepaisant jo privalumų (taupomas laikas, lėšos, sukuriama tam tikra „psichologiškai komfortiška“ aplinka šalims). Viena iš priežasčių įvardijama tai, jog iki šiol nėra aiškių nuotolinių posėdžių organizavimo teisinio reguliavimo taisyklių, dėl ko kyla grėsmė pažeisti šalių procesines teises į teisingą teismą. Tiesa, Teisėjų taryba išleido ne vieną rekomendaciją dėl teismų darbo organizavimo karantino laikotarpiu, kurių pagrindu atskirų teismų pirmininkai priimdavo vidines taisykles, kaip organizuoti posėdžius karantino metu. Administracines ir civilines bylas nagrinėjantys teisėjai ir bylose dalyvaujantys asmenys iki šiol vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro beveik prieš dešimtmetį patvirtintomis nuotolinių posėdžių organizavimo, jo eigos fiksavimo gairėmis, patikslintomis prieš metus, kurios, akivaizdu, nebuvo sukurtos pasaulinės pandemijos sąlygomis. Todėl būtent bendromis teismų pirmininkų „soft law“ pastangomis ir buvo pildomas šis teisinio reguliavimo vakuumas. Visgi, nuotolinio bylų nagrinėjimo grėsmės teisei į efektyvią teisminę gynybą nedingo – ir toliau diskutuojama apie jų valdymo procesinius standartus.
Vebinare diskusijos forma kviečiama įvertinti situaciją Lietuvoje, išgirsti iš pirmų lūpų, su kokiais iššūkiais susiduria teisėjai, nagrinėjantys administracines ir civilines bylas, ikiteisminio nagrinėjimo institucijų atstovai bei advokatai, kokias nuotolinio bylų nagrinėjimo perspektyvas mato Nacionalinė teismų administracija ir kartu bandyti ieškoti atsakymų į klausimus: ar tinkamai užtikrinamas nuotolinio teismo posėdžių organizavimo aiškumas ir suprantamumas proceso šalims? Ar nuotolinio posėdžio metu yra užtikrinamos visos pagrindinės procesinės garantijos? Ar apskritai įmanoma pasinaudoti visa procesinių teisių apimtimi? Ar posėdžių organizavimas per vaizdo konferencijų programą „Zoom“ užtikrina pakankamą ypač jautrių asmens duomenų slaptumą ir saugumą?
Kviečiame prisijungti prie nuotolinio vebinaro 2021 m. gegužės 20 d. nuo 12 val., kurio metu bus kalbama apie COVID-19 įtaką procedūriniam teisingumui, nuotolinių teismo posėdžių organizavimo teisinį reguliavimą ir kitus klausimus, nes visgi „ne kiekvieną bylą šiandien galime išnagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau nesame vieni ieškodami sprendimų – nuotolinio bylų nagrinėjimo problematika tapo tarptautinių diskusijų objektu, svarstomos tiek tokio proceso galimybės, tiek galimos grėsmės asmens teisei į teisingą teismą“ (S. Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininkė, 2020).
Vebinaras bus transliuojamas VU Teisės fakulteto facebook paskyroje.