Pradžia > Naujienos > Privalomojo skiepijimo nuo tymų inscenizacijos konstituciniai ir administraciniai aspektai Puvočiuose

Privalomojo skiepijimo nuo tymų inscenizacijos konstituciniai ir administraciniai aspektai Puvočiuose

Vilniaus universiteto mokymų bazėje Puvočiuose, Varėnos rajone, vyko konstitucinės ir administracinės teisės išvažiuojamasis seminaras, kuriame dalyvavo virš 30 studentų kartu su dėstytojais. Seminaro metu studentai turėjo pristatyti tris bylas, kuriose buvo formuojami aktualūs ir probleminiai konstitucinio ar administracinio teisinio reguliavimo klausimai. Gausi dėstytojų komanda prof. Egidijus Šileikis, doc. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, doc. V.Vaičaitis, dr. Laura Paškevičienė, dr. Ugnė Gailiūnienė, dr. Audronė Gedmintaitė, dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė, dr. Dovilė Pūraitė, dr. Ingrida Danelienė padėjo studentams pasirengti teisminei inscenizacijai bei įsijausti į pareiškėjų „Seimo narių“, atsakovų „Sveikatos apsaugos ministerijos“, „Vyriausybės kanceliarijos“ ar suinteresuoto trečiojo asmens, visuomeninės organizacijos „Tėvai už skiepus“ ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicijas ir jas tinkamai pristatyti.

Pirmosios vykusios inscenizacijos metu studentai ne tik ginčijo LR Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos Higienos normos nuostatos, nustatančią privalomą vaikų vakcinaciją nuo tymų galimą neatitiktį LR Žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatoms dėl prieštaravimo atsakingo valdymo principui bei įstatymo viršenybės,  bet iškėlė ir paties įstatymo (sumodeliuotos naujos jo normos dėl minėto privalomo skiepijimo nustatymo) konstitucingumo abejonę dėl atitikties teisinės valstybės, proporcingumo ir kitiems teisės principams. Šios inscenizacijos metu studentai turėjo galimybę įsigilinti ir atsakyti į gana sudėtingus vienas kito ir “teisėjų kolegijos” keliamus šio sumodeliuoto teisinio reguliavimo būtinumo, ekonominio-socialinio naudingumo klausimus. Konstitucinės justicijos bylos inscenizacijos procese buvo nagrinėjamas LR Konstitucinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarimas KT6-N4/2018 dėl Vyriausybės nutarimo, kurio patvirtintas ekonominis projektas valstybinės svarbos projektas Kariotiškių kadastrinėje vietovėje ir taip sustabdytas nuosavybės teisių atkūrimas šioje vietovėje kitiems asmenims. Studentai, vertindami Vyriausybės nutarimo atitiktį Konstitucijai dalinosi savo požiūriais, ar gali Vyriausybė prieš beveik nei 20 metų, įtraukdama žemę į valstybės fondo laisvę žemę ir ketindama steigti Kariotiškių vietovėje tarptautinę mokyklą, golfo aikštyną, viešbutį, kitus komercinius ir infrastruktūrinius objektus, tačiau viešai nepagrįsdama jokiais dokumentais ir aplinkybėmis, kaip toks ekonominis projektas atitiks pripažinimo valstybinės svarbos kriterijų, ir realiai neįgyvendindama jokių darbų, neskyrusi investicijų, nenustačiusi terminų minėto Vyriausybės nutarimo įgyvendinimui, galimai pažeidė teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principus.

Po pietų studentai susirinko savo konstitucinės ir administracinės teisės žinias išbandyti protmūšyje, kuriame nestigo azarto ir gerų emocijų. Pirmajame rate teko atsakyti į gana paprastus klausimus: „Kokias žodžiais prasideda LR Konstitucijos preambulė?“ ar „Kas turi išimtį nuo karo prievolės pagal Konstituciją?“, bei „ Kas organizuoja konkursą į valstybės tarnautojo pareigybę?“ ar „Kas yra leidimas statyti statinį išdavimas?“. Antrajame ture blitz klausimai reikalavo ne tik dėmesio ir susikaupimo, bet ir greitos reakcijos. Geriausiai pasirodę 20 studentų išėjo į trečiąjį turą, kur suskirstyti komandomis turėjo spręsti daugiau žinių reikalaujančias užduotis. Protmūšyje pralaimėjusių nebuvo, nes visi pasitikrino žinias, pakartojo sudėtingas teisinio reguliavimo sritis ir galiausiai, dėstytojai turėjo galimybę pamatyti studentų pastangas ir atrastus talentus ugdyti toliau, ruošiant studentus tolesnei mokslinei ir akademinei veiklai.

Diena prabėgo greitai, kadangi buvo visko, ne tik konstitucinės ir administracinės teisės, bet teko kartu pasivaikščioti ir po vietovę, užlipti į Puvočių apžvalgos bokštą, aplankyti Merkio ir Ūlos santaką, pereiti „beždžionių tiltą“, tad kartu neformalioje akademinėje aplinkoje praleistas laikas ir studentams, ir dėstytojams subrandino tokią pačią išvadą – reikia dažniau organizuoti tokius išvažiuojamuosius seminarus vadovaujantis principu „derinti mokymosi naudą su malonia aplinka“.