Rugsėjo 4–5 dienomis Lietuvos Respublikos Seime vyksta tarptautinė konferencija „Teismų praktikos vienodinimas: formos ir iššūkiai“. Renginį organizuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos Seimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Baltijos-Amerikos Laisvės fondu (BAFF).
Konferencija skirta kelioms svarbioms sukaktims paminėti. Tai yra 35-osios Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo metinės, reformuotos teismų sistemos bei kasacinės kompetencijos Lietuvos Aukščiausiajame Teisme trisdešimtmetis.
„Sveikinu Jus Lietuvos Respublikos Seime. Džiaugiuosi, kad būtent čia – demokratijos ir įstatymų leidybos namuose – vyks diskusija apie teismų praktikos vienodinimo klausimus, kurie šiandien aktualūs ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Teismų praktikos vienodinimas yra atsakomybės forma – tai atsakomybė prieš įstatymą, prieš teisinę sistemą ir, svarbiausia, prieš žmogų. Nors pagrindinį vaidmenį vienodinant teismų praktiką atlieka aukščiausieji teismai, įstatymų leidėjas privalo sudaryti tam aiškų teisinį pagrindą. Įstatymų leidėjas gali prisidėti prie teismų praktikos vienodinimo numatydamas teismų precedentų galią teisės aktuose, aiškiai apibrėždamas aukštesniųjų teismų išaiškinimų reikšmę ir užtikrindamas, kad įstatymai nepaliktų erdvės priešingai ar prieštaringai jų interpretacijai. Teisinėje sistemoje precedentas turi tapti ne tik praktiniu orientyru, bet ir aiškiai reglamentuota teisės dalimi, neprieštaraujančia teisėjų nepriklausomumo principui“, – atidarydamas konferenciją kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Sveikindamas konferencijos dalyvius, laikinai einantis teisingumo ministro pareigas Rimantas Mockus pažymėjo, kad „šiandien turime puikią galimybę pasidžiaugti mūsų valstybės laisvės, demokratijos ir teisinės sistemos pasiekta branda bei įveiktais iššūkiais: sustiprintais teisės viršenybės, teisingumo vykdymo kokybės pamatais, vis didėjančiu visuomenės pasitikėjimu teisingumo sistema. Šiuolaikinėje teisės sistemoje vis didesnę reikšmę įgyja teismų praktikos vienodinimas. Globalizacijos, skaitmenizacijos, tarptautinių santykių kontekste itin svarbu, kad teisės aiškinimas būtų ne tik nuoseklus nacionaliniu lygmeniu, bet ir suderintas su tarptautiniais standartais. Tai kuria teisinį aiškumą bei visos teismų sistemos veiklos veiksmingumą. Šiame kontekste svarbu užtikrinti, kad žmogaus teisių įgyvendinimas būtų ne tik deklaratyvi, o realiai veikianti apsauga.“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė doc. dr. Danguolė Bublienė, apžvelgdama Lietuvos patirtį, kalbėjo: „2025-ieji žymi trisdešimt penkerius nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo metus, suteikusius jai, jos žmonėms naujų išbandymų, neįkainojamos patirties ir visokeriopai plačią pažangą. Vienas iš svarbiausių mūsų valstybės šio laikotarpio pasiekimų – bendrosios kompetencijos teismų sistemą vainikuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris, įvykdžius teismų reformą, nuo 1995 m. sausio 1 d. įgijo kokybiškai naują kompetenciją, tapo tikru kasaciniu teismu, formuojančiu vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę. Būtent toks kasacinio teismo statusas ir paskirtis visose demokratijose simbolizuoja ir yra orientuoti į aukščiausią teisės suvokimo standartą, jo puoselėjimą ir plėtrą. Kaip žinoma, statuso įteisinimas įstatymu dar nereiškė tikrosios kokybės. Tai – tik startas. Turiningai veikti prireikia ne vieno dešimtmečio. Kai kuriais Vakarų teisės mokslininkų vertinimais, pokomunistinės Europos valstybės teismų praktikos vienodinimo atžvilgiu buvo toli praeityje, ten, kur Vakarų šalys buvo maždaug prieš 50 metų. Tad iš mūsų, ypač vykstant Lietuvos integracijai į Europą, buvo tikimasi vos per kelerius metus padaryti tai, ką Vakarų valstybės kūrė dešimtmečiais. Grįžtant prie konferencijos temos – vienoda teismų praktika yra ne tik teisinės valstybės požymis, bet ir visuomenės lūkestis dėl teisinio tikrumo, stabilumo, nuspėjamumo; tai – ir nešališkumo garantija. Sakoma, kad vieningumas teisėje kuria pasitikėjimą gyvenime, o teisė be vienodo taikymo tampa prielaida neteisybei. Ši konferencija skirta giliai pažvelgti į teismų praktikos vienodinimą, kuris sparčiai tampa vis didesniu iššūkiu kasaciniams teismams dėl daugelio veiksnių.“
Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prodekanės prof. Vigitos Vėbraitės, „kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas mūsų teisėje įtvirtino precedento sąvoką, šis sprendimas sukėlė teisės mokslininkų ir praktikų susidomėjimą, sulaukta mokslinių straipsnių, praktikų diskusijų. Kilo daug klausimų dėl teisinių sistemų skirtumų ir jų konvergencijos, vyko plačios diskusijos apie precedentų reikšmę, jų privalomumą ir taikymo ribas. Šiandien, artėjant šio sprendimo dvidešimtmečiui, susitikome atsigręžti, ar, kiek ir kokio pasiekta aiškumo, koks jis. Susidomėjimas šia konferencija tiek tarp akademikų, tiek tarp teisės praktikų tik dar kartą patvirtina precedento temos aktualumą.“
Po sveikinimo kalbų atidarymo pranešimą skaitė prof. habil. dr. Burkhardas Hessas iš Vienos universiteto. Pirmąją konferencijos dieną ypatingas dėmesys skiriamas precedentui kaip teisės vienodinimo šaltiniui aukščiausiųjų teismų praktikoje. Pagrindinį pranešimą šia tema skaitė prof. dr. Margaret Y. K. Woo iš Šiaurės Rytų universiteto (JAV). Vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja doc. dr. Eglė Zemlytė vedė diskusiją. Joje dalyvavo prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas, prof. dr. (HP) Egidijus Kūris, prof. dr. Remme Verkerkas (Utrechto universitetas) ir dr. Rimvydas Norkus. Diskusijoje buvo nagrinėjama precedento reikšmė teismų praktikos nuoseklumui, lyginami skirtingų šalių modeliai, aptarti aktualūs iššūkiai nacionalinėms ir tarptautinėms teisinėms sistemoms.
Popietinė sesija bus skirta prejudicinių klausimų institutui ir jo taikymui įvairiose teisinėse sistemose. Šią renginio dalį pradės prof. dr. Bartas Kransas (Leideno universitetas), jis pristatys nyderlandietiškąjį prejudicinių klausimų modelį. Po šio pranešimo vyks diskusija, joje bus dalijamasi, kaip šis modelis veikia Lenkijoje, kodėl svarstoma apie jo įvedimą Suomijoje ir ar toks modelis galėtų būti pasitelktas Lietuvoje.
Antroji konferencijos diena bus skirta kitoms teismų praktikos vienodinimo formoms. Įvadinį pranešimą apie skirtingus teismų praktikos nuoseklumo užtikrinimo būdus civilinės teisės jurisdikcijose skaitys Liublianos universiteto prof. habil. dr. Alešas Galičius. Diskusiją ves Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė doc. dr. Danguolė Bublienė. Joje dr. Irmantas Jarukaitis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas, kalbės apie teismų praktikos vienodumo ir teisėjų nepriklausomumo sąsajas, o Andersas Eka, Švedijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir ES valstybių aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklo vadovas, pristatys Švedijos patirtį užtikrinant vienodą teisės taikymą. Patirtimi ir įžvalgomis taip pat dalysis Baltijos šalių atstovai: Latvijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Aigars Strupišs, Estijos Aukščiausiojo Teismo teisėja Nele Siitam ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas dr. Artūras Driukas. Jie kalbės apie teismų praktikos nuoseklumo užtikrinimo priemones savo šalyse.
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Olga Posaškova).