Pradžia > Mokslas > Mokslinės teminės grupės (MTG)

Mokslinės teminės grupės (MTG)

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Mokslinės teminės grupės (MTG) – akademiniai organizaciniai dariniai fakultete. MTG tikslas – aukščiausio kokybės lygio, intensyvus ir kryptingas teisinių reiškinių tyrinėjimas ir rezultatų sklaida.

Duomenų nuosavybė, perdavimas ir prieiga pramonės 4.0 sąlygomis

Grupės vadovas – prof. dr. Ramūnas Birštonas

Nariai: prof. dr. Ramūnas Birštonas (vadovas), dr. Jūratė Liauksminaitė; doktorantai: Olga Ševčenko, Sandra Idkinaitė, Simona Martinavičiūtė, Akvilė Medvedevaitė.

Pramonė 4.0 yra grįsta duomenimis ir jos efektyvus veikimas priklauso nuo sklandaus pastarųjų judėjimo bei prieigos prie jų. Tačiau didžioji dalis duomenų yra ne paties subjekto, o kitų rinkos dalyvių sukurti ir/ar kontroliuojami. Kasdienėje ir teisinėje praktikoje nuolatos iškyla klausimai, kokia apimtimi kitų subjektų sukurti/kontroliuojami duomenys gali būti teisėta naudojami, o teisinis netikrumas sukuria papildomą finansinę-administracinę naštą duomenų naudotojams, tokiu būdu yra neefektyviai paskirstomi resursai ir stabdomos inovacijos.

Sąvoka „duomenys“ apima labai nevienalytę grupę: tai gali būti intelektinė nuosavybė, komercinės paslaptys ar kita konfidenciali informacija, asmens duomens (kurie galimai apima genetinę medžiagą), visuotine nuosavybe (angl. public domain) tapę duomenys, atviri duomenys, viešojo sektoriaus informacija, etc. Ribos tarp jų praktikoje dažnai nėra aiškios. Be to, dėl šių duomenų susiduria skirtingi interesai: verslo atstovai tradiciškai yra orientuoti į duomenų kontrolę ir neatskleidimą, tuo tarpu mokslo bendruomenės, vartotojai, konkurentai yra suinteresuoti maksimaliu duomenų atvirumu.

Duomenų priklausomybės, kontrolės ir prieigos problemiškumą skatina naujų technologijų, tokių kaip dirbtinio intelekto, daiktų interneto ar autonominių automobilių plitimas . Be kita, ko, šių technologijų veikimas ir rezultatai yra pagrįsti didžiaisiais duomenimis (angl. Big Data). Todėl kyla anksčiau nebūdingi klausimai dėl duomenų priskyrimo konkretiems asmenims ir jų turimos teisių apimties. Pavyzdžiui, vienos iš perspektyviausių dabartinių technologijų – dirbtinio intelekto – plėtotė yra tiesiogiai priklausoma nuo galimybės panaudoti ir apdoroti didelius duomenų rinkinių kiekius. Be to, kyla klausimas dėl dirbtinio intelekto sukuriamų modelių nuosavybės ir prieigos prie jų.

Nurodytiems aspektams ištirti turi būti taikomas sisteminis požiūris, reikalaujantis kelių skirtingų institutų, kurie paprastai privatinėje teisėje suvokiami atskirai – intelektinės nuosavybės, privatumo ir kitų asmeninių neturtinių teisių apsaugos, sutarčių teisės, asmens duomenų apsaugos, konkurencijos (ypač, nesąžiningos konkurencijos ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi) – integracijos.

E. teisingumas ir AGS | Alternatyvus ginčų sprendimas

Grupės vadovas – doc. dr. Rimantas Simaitis

Nariai: doc. dr. Vigita Vėbraitė, dr. Milda Markevičiūtė, dr. Miglė Žukauskaitė-Tatorė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai, priklausantys e. teisingumo ir AGS teminei tyrimų grupei, aktyviai dalyvauja atitinkamuose teminiuose MTEP projektuose, tokiuose kaip Ginčų sprendimas taikant sąžiningo paskirstymo algoritmus (CREA) ir ieškinių dėl nedidelių sumų analizės tinklo (SCAN) projektai, iš dalies finansuojami Europos Komisijos ir įgyvendinami VU Teisės fakulteto kartu su užsienio partneriais. Mokslininkai taip pat aktyviai dalyvauja tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu kitose Europos Tarybos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kitų institucijų bei organizacijų veiklose, susijusiose su mediacijos, e. teisingumo ir internetinio ginčų sprendimo būdų standartų kūrimu bei plėtra.

Administracinės teisės sistemos pokyčiai: adaptyvios lyderystės viešajame administravime link (2019-2022)

Grupės vadovė – prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė

Vykstant reikšmingiems technologiniams ir ekonomikos globalizacijos pokyčiams, valstybės viešojo administravimo institucijos susiduria su didelio masto struktūriniais, procedūriniais ir procesiniais savo veiklos pokyčiais, kuriuos lemia ne tik Europos Sąjungos teisės nuostatos, bet ir atskiri nacionaliniai viešojo administravimo politikos, pvz., Vyriausybės lygmenyje, sprendimai. Todėl iš administracinės teisės tiek iš pozityviosios teisės normų, tiek iš teisės normų taikymo praktikos valstybės institucijose bei teismuose, tikimasi adaptyvios lyderystės vaidmens tokiose reformuojamose srityse kaip valstybės tarnyba ar viešųjų duomenų atvėrimas, rinkų viešasis valdymas bei administracinės naštos mažinimas ūkio subjektams ar administracinių ginčų su valstybe nagrinėjimo veiksmingumo didinimas. Teisės fakultete įkurta nauja doc. dr. J. Paužaitės-Kulvinskienės vadovaujama mokslinių tyrimų platforma, nagrinėjanti teisės paveikumą viešajame administravime. Administracinės teisės sistema šiandien randasi svarbių politinių, socialinių ir ekonominių pokyčių lauke, o kuriamos naujos teisinės taisyklės ir teisinė praktika (ne)gali būti vykdomų „reformų stabdžiu“. Transformuojantis technologijų poveikis viešajame administravime keičia ir pačios teisės normos veiksmingumo supratimą, todėl viešojo administravimo srityje teisė turi būti adaptyvios lyderystės instrumentu tobulinant ir kuriant naujus viešojo administravimo institucinius ir funkcinius modelius bei didinant administracinės justicijos veiksmingumą. Trys pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys, kuriose bus koncentruojami viešojo administravimo ir teisės moksliniai tyrimai VU Teisės fakultete:

  • Transformuojantis technologijų poveikis viešajame administravime
  • Viešojo administravimo instituciniai ir funkciniai modeliai
  • Administracinės justicijos veiksmingumo didinimas

Daugiau informacijos.

Žmogaus teisės ir technologijos (2020–2021 m.)

Grupės vadovas – doc. dr Donatas Murauskas.

Teisiniai iššūkiai įgyvendinant ES žaliojo kurso strategiją

Grupės vadovė – prof. dr. Ligita Gasparėnienė.

Nariai: doc. dr. Martynas Endrijaitis, dr. Arnas Paliukėnas, dr. Rita Remeikienė, Paulius Lauraitis, Evaldas Raistenskis.

Naujai įsteigtos grupės MTG grupės „Teisės iššūkiai įgyvendinant ES žaliojo kurso strategiją“ tema yra itin savalaikė ir aktuali šiuolaikinės rinkos sąlygomis. Europos Komisija siekia, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju klimatui neutraliu žemynu, sprendžiant teisines, socialines ir ekonomines šios pertvarkos pasekmes.

MTG grupės 5 metų veiklos plane yra nustatomos tyrimo kryptys:

  1. ES žaliojo kurso ir korupcijos tarpusavio sąveikos tyrimai.
  2. Teisinio reguliavimo problematika diegiant naujausias žalinimo technologijas įmonėse.
  3. Skaitmenizavimo įgyvendinimo galimybės  ir teisiniai iššūkiai privačiame ir viešajame sektoriuje.

MTG grupės tikslas – vykdyti tyrimus ES žaliojo kurso teisinio reglamentavimo srityje bei populiarinti gautus rezultatus tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose, konferencijose, viešosios komunikacijos pranešimuose.

Skaitmeninės technologijos, kibernetinis saugumas ir teisė

Grupės vadovas – Prof. Habil. dr. Vytautas Nekrošius

Nariai: dr. Neringa Gaubienė, dr. Kristina Pranevičienė, dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė, dokt. Lina Dzindzelėtaitė-Šaltė, dokt. Eimantas Kadys.

Pagrindinis MTG tikslas – skatinti tarpdisciplininę mokslinę veiklą privatinės teisės ir skaitmeninių technologijų sąveikų srityje, taikant inovatyvius tyrimo metodus. MTG siekia vystyti dialogą tarp mokslininkų, išradėjų, politikos formuotojų ir verslo įmonių bei pasiūlyti kūrybiškus mokslu pagrįstus problemų sprendimus. MTG vienija Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkus, kurie nagrinėja skaitmeninių technologijų keliamus iššūkius privatinės teisės institutams.

MTG tyrimų objektas – daugiamatis privatinės teisės ir skaitmeninių technologijų santykis. Daugiamatis santykis pasireiškia keliomis dimensijomis. Pirma, technologijos keičia teisinių tyrimų atlikimo būdus, teisininkų darbą ir iš esmės keičia teisines paslaugos. Skaitmeninės technologijos gali palengvinti galimybes pasinaudoti teisine pagalba ir pasiekti teisingumą visuomenėje. O taip pat, tiek privatiems subjektams, tiek verslo subjektams greičiau ir mažesniais kaštais išsiaiškinti savo teises (pavyzdžiui, pokalbių robotai), sudaryti sutartis (pavyzdžiui, išmaniosios sutartys, elektroninio parašo sistemos, etc.) bei nuotoliniu būdu spręsti teisinius ginčus (pavyzdžiui, nuotolinė mediacija). Antra, skaitmeninė transformacija verčia peržiūrėti esamą teisinį reguliavimą bei sureguliuoti naujus teisinius santykius. Skaitmeninės technologijos lėmė pasaulinę duomenų ekonomiką, kuri peržengia nacionalines sienas. Teisinių santykių subjektai ir objektai vis daugiau pasiskirsto skirtingose ​​jurisdikcijose, todėl reikia pergalvoti, kaip turėtų sąveikauti teisinės sistemos ir kokia apimtimi skaitmeninių technologijų ir duomenų ekonomikos reguliavimas turėtų būti suvienodintas bei integruotas į nacionalinę teisę. Skaitmeninė transformacija per duomenų mokslą ir dirbtinį intelektą taip pat sukėlė įvairių etinių, teisinių ir socialinių klausimų, kaip pavyzdžiui, privatumo, kibernetinio saugumo, intelektinės nuosavybės apsaugos, mokesčių ir konkurencijos teisės srityse.

MTG mokslinės veiklos kryptis: tarptautiniai ir nacionaliniai tarpdisciplininiai tyrimai, kylantys iš privatinės teisės ir skaitmeninių technologijų sąveikos. MTG moksliniai tyrimai atliekami glaudžiai ir visapusiškai bendradarbiaujant teisininkams, duomenų mokslininkams ir inžinieriams.