Balandžio 30 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete vyko diskusija „1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija: istoriniai ir teisiniai aspektai“, skirta vienai reikšmingiausių Abiejų Tautų Respublikos reformų – Gegužės 3-iosios Konstitucijai. Renginio dalyviai gilinosi į šio dokumento istorinę reikšmę bei teisinį palikimą Lietuvos ir Lenkijos kontekste.
Renginys pabrėžė istorinės atminties svarbą ir skatino naują žvilgsnį į bendrą Lietuvos ir Lenkijos teisinę tradiciją.
Diskusiją sveikinimo žodžiais pradėjo VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas ir Lenkijos Respublikos Ambasados ministras patarėjas Andrzej Dudziński. Renginio metu pranešimus skaitė žymūs Lietuvos ir Lenkijos akademikai: dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbėjo apie Konstitucijos priėmimo kontekstą Lietuvoje, doc. dr. Vaidotas Vaičaitis analizavo dokumento konstitucinę reikšmę Lietuvos istorijoje, o prof. habil. dr. Andrzej Zakrzewski iš Varšuvos universiteto, prisijungęs nuotoliniu būdu, pateikė platesnį europinį kontekstą.
Dekanas H. Šinkūnas, sakydamas sveikinimo žodį, teigė, jog nors Lietuva tikriausiai niekada nejaus tokios pagarbos Gegužės 3-iosios Konstitucijai, kokią jaučia lenkai, vis tiek labai svarbu ją suprasti ir nesivadovauti vien istoriniais stereotipais.
„Ne visada to meto LDK visuomenė palaikė Konstituciją ir pritarė jai. Konstitucijos išvakarėse dalis Lietuvos atstovų nepritarė ir abejojo šiuo dokumentu“, – kalbėjo dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui. Istorikė taip pat pasakojo, jog to meto LDK piliečiams patiko daugelis naujosios Konstitucijos įvestų įstatymų, tačiau nepasitenkinimo šaltinis slypėjo Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių santykių problemose. Kilo klausimas, kaip išlaikyti sąžiningą Lietuvos interesų atstovavimą.
„Iš tiesų, to Lietuvos atstovavimo reikalavo labai daug LDK atstovų. Reikėjo kompromiso, norint išlaikyti lygiavertišką Lietuvos patirtį jungtinėje valstybėje, bet taip pat buvo suvokiama, kad susijungimas – reikalingas, norint atremti išorines grėsmes“, – pasakojo ji.
„Konstitucijos vertinimas laikui bėgant darosi pozityvesnis, taigi aš manau, kad ateis laikas, kai mes galėsime ją švęsti“, – baigdama savo pranešimą tarė R. Šmigelskytė-Stukienė.
Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis uždavė klausimą, ar 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija gali būti laikoma tikra Konstitucija šiuolaikine šio žodžio prasme. Anot jo, svarbu atsakyti į klausimą, ar šiame dokumente galima atrasti tris pamatines Konstitucijos vertybes: teisinę valstybę, demokratiją ir žmogaus teises?
Tuo tarpu Varšuvos universiteto profesorius habil. dr. Andrzej Zakrzewski akcentavo, ar tikrai 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pirmoji Konstitucija Europoje? Anot jo, galima ir ginčytis, kad pirmoji buvo Korsikos Konstitucija. Taip pat profesorius papasakojo apie kitų Europos valstybių įstatymų aktus, išleistus panašiu laiku, Apšvietos laikotarpiu. Jis kalbėjo apie savybes, kuriomis ši ATR Konstitucija buvo panaši į kitas šiuo laikotarpiu paskelbtas europietiškas konstitucijas.
„Gegužės 3-iosios Konstitucija įtvirtino luominių rinkimų teisę, joje buvo galima pamatyti tam tikras valdžių padalijimo spragas, kaip ir istoriškai svarbioje Korsikos Konstitucijoje. Bet skirtumas tame, kad Korsikos Konstitucija buvo priimta atgavus laisvę, o ATR Konstitucija buvo priimta siekiant atgauti laisvę“, – dvejų konstitucijų ypatybes apžvelgė A. Zakrzewski.
„Aš kalbėsiu kaip tikras LDK vaikas, nes mano mama lenkė, o tėvas žemaitis: Marcinkevičius visiškai kitaip suprato, kas yra lietuvis, ir kas yra Lietuva. Man, asmeniškai, jo požiūris yra daug artimesnis, nes jis gyveno labai netoli tų įvykių. Kai tau už vartų stovi Maskva, tau tikriausiai nelabai rūpės, ar bus Konstitucijoje paminėtas Lietuvos vardas, ar ne“, – kalbėjo teisės ekspertas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Jo teigimu, nereikėtų smerkti šios Konstitucijos, nes tuo metu gyvenusiems žmonėms ji buvo svarbi norint apsisaugoti nuo padalijimo.
„Kadangi LDK pritarė tai Konstitucijai, vadinasi, kad ji yra tiek pat mūsų, kiek ir lenkų“, – kalbėjo profesorius.
Renginį moderavo doc. dr. Ilona Michailovič, diskusijoje taip pat dalyvavo teisės ekspertai Justinas Puodžiukas ir Jakub Stachurka.