Pradžia > Naujienos > Kaip DI gali padėti priimant viešojo administravimo sprendimus? Atsakymo ieškos Teisės fakulteto mokslininkės

Kaip DI gali padėti priimant viešojo administravimo sprendimus? Atsakymo ieškos Teisės fakulteto mokslininkės

 

Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkės kartu su užsienio partneriais gavo finansavimą NordForsk paskelbtame kvietime „Responsible Use of Artificial Intelligence“ ir įgyvendins tarptautinį projektą „NordAId: Trustworthy AI in Public Decision Making“. Bendras projekto biudžetas siekia apie 1,4 mln. eurų. Projekto trukmė yra ketveri metai, jį įgyvendina konsorciumas, kurio koordinatorius yra Oslo universitetas, o veiklose taip pat dalyvauja Kopenhagos, Upsalos ir Vilniaus universitetų mokslininkai.

VU Teisės fakulteto komandą sudaro asist. dr. Inga Martinkutė, kuri vadovaus universiteto tyrėjų grupei, prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, vyr. m. dr. Monika Žalnieriūtė, dokt. Goda Strikaitė-Latušinskaja ir asist. dr. Neringa Gaubienė. Šis projektas taip pat prisidės prie glaudesnio bendradarbiavimo su Danijos dirbtinio intelekto (DI) centru CAISA, Norvegijos TRUST AI centru bei Lietuvoje kuriamu DI fabriku LitAI, kurio koordinatorius yra Vilniaus universitetas.

Šiame projekte siekiama sukurti tarpdisciplininį rėmą DI taikymui viešojo administravimo sprendimuose Šiaurės ir Baltijos šalyse. Projekte bus vertinamos DI galimybės ir ribos ypač sudėtingose ir jautriose srityse. Šiame tyrime dėmesys sutelktas į prieglobsčio sprendimų priėmimo procesą, kuriame tam tikri DI naudojimo atvejai pagal ES Dirbtinio intelekto aktą priskiriami didelės rizikos kategorijai (pvz., rizikos vertinimo, įrodymų patikimumo analizės ar tapatybės nustatymo sistemos).

Automatizuotas sprendimų priėmimas yra itin progresyvus ir patogus, ypatingai krizinėmis situacijomis, kai staiga padaugėja standartinių (pvz. prieglobsčio prašytojų) prašymų. Tačiau, kaip pastebi VU komandos vadovė asist. dr. I. Martinkutė, įstatymai reikalauja tokius prašymus nagrinėti arba rinkti informaciją individualizuotai. „DI įrankiai neišvengimai taps efektyvaus administravimo dalimi, tačiau jie turi svarbių apribojimų ir trūkumų, kuriuos šiuo projektu siekiame identifikuoti ir apibrėžti, t.y. kokiuose rėmuose ir kokiose situacijose, su kokiomis prezumpcijomis būtų pateisinami automatizuoti sprendimai, kokios su tuo susijusios rizikos, bei kaip tokie sprendimai atitinka įstatymų bei tarptautinių konvencijų reikalavimus“, – projektu siekiamus įgyvendinti tikslus aiškina specialistė.

Vienas iš projekto pagrindų – išskirtinė, beveik vieno milijono prieglobsčio sprendimų duomenų bazė, sukurta ankstesnio NordForsk projekto metu. Ji suteikia galimybę taikyti pažangius duomenų mokslo metodus, kartu maksimaliai ribojant ir saugant asmens duomenų naudojimą. Remiantis šia infrastruktūra bus kuriami, testuojami ir taikomi DI modeliai, padedantys įvertinti sprendimų nuoseklumą, galimą šališkumą ir kitus patikimumo rodiklius.

VU Teisės fakulteto mokslininkai analizuos teisinius ir etinius DI naudojimo pagrindus, ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo aspektus, skaidrumo bei atskaitomybės reikalavimus. Projekte bus rengiamos tarpdisciplininės rekomendacijos institucijoms ir politikos formuotojams, siekiant užtikrinti, kad DI viešajame sektoriuje būtų diegiamas atsakingai ir orientuojantis į žmogaus teisių apsaugą.