Lapkričio 20-21 dienomis Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete buvo diskutuojama tvarių inovacijų kūrimo ir augančios skaitmenizacijos temomis bei analizuojama, koks teisės vaidmuo šiuose procesuose. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Sustainability, Digitalization, and Energy: In Dubio Pro Futura“ savo įžvalgomis dalinosi ekspertai iš 8 šalių.
Renginio tikslas – ieškoti ateičiai svarbių sprendimų. „In Dubio Pro Futura“ – nėra vien graži frazė. Tai kvietimas ir įsipareigojimas: abejonės atveju rinktis ateitį“, – sveikinimo kalba pradėdamas renginį teigė Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Haroldas Šinkūnas.
Diskusijų atskaitos tašku tapo teisės, technologijų ir aplinkos apsaugos sąveika. „Tai primena mums, kad kiekvienas sprendimas energetikos politikos srityje yra subtilus pusiausvyros tarp vienodai svarbių vertybių – saugumo, efektyvumo ir atsakomybės už aplinką – išlaikymas“, – sako fakulteto prodekanė mokslui prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.
Atsinaujinanti energija – ne vien tik privalumai
Klimato kaita, užterštumas ir nuostoliai biologinei įvairovei kelia trigubą krizę mūsų planetoje. Išeities ieškoma kuriant skaitmenizacijos sprendimus ir vystant atsinaujinančios energijos išgavimą.
Tačiau nėra viskas taip paprasta – net ir tokia energija palieka žalą gamtai, pastebi Koimbros universiteto Teisės fakulteto profesorė ir Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslų (angl. SDG) ambasadorė Aleksandra Aragão. Vėjo jėgainės trikdo laivybą, o hidroelektrinių statymas, užtvenkiant didelius plotus vandeniu, naikina natūralią gamtą.
„Mes privalome turėti aiškias gaires, kaip pajudėti iš netvarios situacijos“, – tvirtina specialistė. Būtent šiam pokyčiui yra svarbi retai minima mokslo sritis – tranzitologija, nagrinėjanti, kaip ekonomika ir politika pereina iš vienos sistemos į kitą.
Tarp priemonių tvarios ateities kūrimui dažnai įvardijamas naujų technologijų vystymas. Anot profesorės, reikėtų imtis kitokio atsargumo – nustoti spręsti senas problemas naujais dalykais. Dalį iššūkių galėtume nugalėti tiesiog sustodami ir nustodami veikti. To pavyzdys – COVID-19 pandemijos laikotarpis, kuomet kur kas sumažėjo aplinkos tarša, nes teko dirbti iš namų ir aprimo transporto judėjimas.
Prof. A. Aragão siūlo dar vieną sprendimą – kitaip pažvelgti į gamtą ir jos teises bei suteikti jai svarbų teisinį statusą, saugantį nuo tolimesnio naikinimo.
Skaitmenizacija teisme – platesnės galimybės ir nauji iššūkiai
Tvaresnis teismų prieinamumas – kaip tai galėtų atrodyti? Klausimą kelia VU Teisės fakulteto doktorantė ir lektorė Goda Strikaitė-Latušinskaja. Atsakymas – didesnė įtrauktis ir platesnės galimybės dalyvauti teisme.
Teismų prieinamumui reikšmingi keturi aspektai: geografinė padėtis, finansai, informacija ir technolgijos. Pasitelkiant teismų informacines sistemas, elektroninės pagalbos portalus, vykdant nuotolinius teismo posėdžius ir asinchroninius teismo procesus, galima suteikti žmonėms geresnę prieigą prie teismo. Ypatingai tai svarbu neįgaliesiems, toli nuo teismo gyvenantiems ir turintiems mažesnes pajamas.
Tačiau dokt. G. Goda Strikaitė-Latušinskaja pažymi, kad ir čia atsiranda naujos rizikos. Skirtingi technologijų naudojimo įgūdžiai ir finansų trūkumas kokybiškos įrangos įsigijimui – gali tapti priežastimi nelygybei. Kitos rizikos – nesusikalbėjimas dėl technologinių trikdžių, kibernetinio saugumo iššūkiai ir grėsmės jautriai informacijai.
Lektorė siūlo, kad skaitmeninės priemonės turėtų būti naudojamos paraleliai su tradicinėmis. Naujus iššūkius galima spręsti pasitelkiant skaitmeninių asistentų pagalbą ir ugdant skaitmeninį raštingumą. Itin svarbu naudoti tvirtas kibernetinio saugumo technologijas.
Ar teisinis reguliavimas palankus inovacijoms?
Įgyvendinant inovacijas, kurios galėtų padėti sprendžiant klimato kaitos problemas, susiduriama su valstybinių institucijų atsargumu ir biurokratinėmis kliūtimis, pastebi Europos viešosios teisės organizacijos Reguliavimo inovacijų, įgyvendinimo ir efektyvumo instituto (EPLO-IRIDE) direktorius Florentinas Blancas.
Specialistas kaip pavyzdį pateikia skirtingą požiūrį į naftos degalus ir vandenilio kurą. Kurti infrastruktūrą naftos degalų produkcijai yra kur kas paprasčiau, nes mažiau teisinių kliūčių. Apie galimą neigiamą poveikį nebuvo galvojama ir anksčiau, dar tik pradėjus naudoti tokius degalus. Kitaip, nei dėl vandenilio kuro, dėl kurio imamasi didelio atsargumo ir baiminamasi rizikų. F. Blancas kritikuoja tokį požiūrį. Anot jo, noras viską kontroliuoti veda link pralaimėjimo.
Energetikos inovacijų įgyvendinime svarbu sulaukti palaikymo ne tik iš institucijų, bet ir iš visuomenės. Planuojant atsinaujinančią energiją naudojančių jėgainių vystymą, neretai susiduriama su gyventojų pasipriešinimu. F. Blanco manymu, jėgainės turėtų dalintis pelnu su gyventojais. „Jeigu taip nedaroma, tada nenuostabu, kodėl gyventojai piktinasi naujų energetikos infrastruktūrų kūrimu“, – sako jis.
Konferencija yra dalis projekto „Teisinės sistemos akceleravimas skatinant perėjimą prie atsinaujinančių išteklių energijos – in dubio pro futura“, kurį finansuoja Lietuvos mokslų taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-24-85.
