Vakar VU Teisės fakultete vyko mokslinis seminaras „Constitutional Law Facing Contemporary Challenges: Comparative Insights From Lithuania and Poland“.
Seminaro tikslas buvo stiprinti Lietuvos ir Lenkijos konstitucinės teisės mokslininkų bendradarbiavimą, skatinti akademinę diskusiją ir pasidalyti įžvalgomis apie šiuolaikinius konstitucinės teisės iššūkius.
Dalyvių tarpe buvo konstitucinės teisės mokslininkai iš penkiolikos Lenkijos Respublikos universitetų bei iš Vilniaus universiteto.
Tarptautinį seminarą pradėjusi prof. Agnieszka Bień-Kacała analizavo šeimos sampratos kaitą Lenkijoje per viešąsias demonstracijas ir visuomenės diskusijas. Mokslininkė paaiškino, kad Lenkijos Konstitucijoje „šeima“ suprantama plačiau nei „santuoka“, nors dažnai tebėra siejama su motinyste ir tėvyste. Profesorė atkreipė dėmesį, jog pirmasis „Pride“ paradas Lenkijoje surengtas dar 2001 m., o didesnis visuomenės palaikymas LGBTQ bendruomenės teisėms ėmė ryškėti tik nuo 2015 m., kai prie eitynių prisijungė platesnės visuomenės grupės ir net kai kurie politikai. Vis dėlto pranešėja pabrėžė, kad šalia augančio visuomenės palaikymo vis dar išlieka stiprios konservatyvios kontrajudėjimo jėgos..
Vėliau doc. dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė pristatė su Stambulo konvencijos konstitucingumu susijusią problematiką. Ji kalbėjo apie tai, kad Lietuva 2013 m. pasirašė Stambulo konvenciją , tačiau iki šiol vis dar nėra jos ratifikavusi. 2024 m. kovo 14 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė išvadą dėl kai kurių Stambulo konvencijos nuostatų atitikties Konstitucijai. Pranešėja Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai klausimus pristatė platesniame Rytų ir Vidurio Europos valstybių kultūrinių, politinių, teisinių nesutarimų kontekste. Pranešime buvo aptartos šią Konvenciją supančios abejonės Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, šių valstybių konstitucinių teismų sprendimai dėl Stambulo konvencijos nuostatų konstitucingumo, taip pat analizuojamos Lietuvoje keltos abejonės dėl šios Konvencijos atitikties Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo pateiktas požiūris į jas. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Konvencijoje nėra įtvirtinta tokių nuostatų, kurios būtų nesuderinamos su Konstitucija. Kaip ir Latvijos ir Moldovos konstituciniai teismai, Lietuvos Konstitucinis Teismas koncentravosi į Konvencijos tikslus ir konstatavo, kad tiek Konvencija, skirta kovai su smurtu prieš moteris ir su smurtu artimoje aplinkoje, skatinant ir užtikrinant de facto moterų ir vyrų lygybę kaip būtiną prielaidą smurtui prieš moteris mažinti, tiek Konstitucija siekiama tų pačių visuotinai reikšmingų tikslų.
Dr. Ilona Grądzka ir doc. dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė bendrame pranešime nagrinėjo santuokos instituciją nacionalinėje teisėje ir Europos Sąjungos teisėje – tarp valstybės autonomijos ir bendrų standartų. Pagrindiniai mokslininkių iškelti klausimai: ar ES pilietybė daro poveikį tos pačios lyties porų teisinei padėčiai ir kokias pasekmes Lenkijos ir Lietuvos teisinei sistemai sukelia ES teisė. Pristatyme buvo pabrėžta, kad pagal Sutarties dėl ES veikimo 20 straipsnį kiekvienas valstybės narės pilietis yra ir ES pilietis, o ši pilietybė suteikia teisę laisvai judėti ir gyventi visoje Sąjungoje. Pagal Direktyvą 2004/38/EB šios teisės taikomos ir šeimos nariams, įskaitant registruotus partnerius. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Coman pripažino, kad sąvoka „sutuoktinis“ apima ir tos pačios lyties asmenis, jei santuoka sudaryta pagal kitos valstybės narės teisę. Todėl valstybės narės negali atsisakyti suteikti gyvenamosios vietos teisių tokiam partneriui. Atsižvelgiant į tai, Coman sprendimas kelia esminį mokslinį klausimą – ar ES valstybės narė privalo pripažinti vienos lyties šeimos narių susijungimo teisę, kai vidaus teisėje nėra tokio reguliavimo. Bandant atsakyti į šį klausimą doc. dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė pristatė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną šioje srityje. Anot mokslininkės, teismas nurodė, kad narystė Europos Sąjungoje įpareigoja Lietuvą laikytis judėjimo laisvės principų bei ES Teisingumo Teismo praktikos, taip užtikrinant nediskriminacinį šeimos susijungimą. Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės negali būti pateisinama demokratinėje valstybėje. Todėl Lietuva privalo suteikti laikinojo gyvenimo leidimus tos pačios lyties užsienio partneriams, net jei santuokos registravimo galimybės nacionalinėje teisėje nėra numatytos.
Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą Dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto, kuriuo prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis ir Civilinio kodekso 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, pristatė dr. Karolina Bubnytė-Širmenė. Atkreiptas dėmesys, kad nors Lietuvos žmogaus teisių aktyvistai ir LGBT+ bendruomenė nutarimą sveikino kaip istorinį, buvo ir jį kritikuojančių. Pranešimu siekta atsakyti į klausimą, ar išties minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą galima vertinti kaip teisminio aktyvizmo apraišką. Aptarus Konstitucinio Teismo pasitelktą teisinę argumentaciją, prieita išvados, kad teismo kompetencijos ribų peržengimo požymių nesama, priešingai, Teismas, pasitelkdamas ankstesnėse konstitucinės justicijos bylose suformuluotas doktrinines nuostatas toliau plėtojo oficialiąją konstitucinę doktriną, nuosekliai pratęsdamas Konstitucijos kaip antimažoritarinio akto, kuris gina individą, aiškinimo kryptį.
Dr. Katarzyna Szwed pristatė palyginamąją analizę apie vaikų teisių konstitucinę apsaugą Lenkijoje ir Lietuvoje. Ji pabrėžė, kad Lenkija turi detalią konstitucinę bazę ir platų institucijų tinklą, o Lietuva – bendresnes nuostatas, papildomas įstatymais ir centralizuotomis tarnybomis. Pranešėja atkreipė dėmesį į „Lex Kamilek“ reformą Lenkijoje bei iššūkius Lietuvoje dėl resursų stokos, pabrėždama, kad abiem šalims būtina kurti prevencinę sistemą, užtikrinančią vaiko orumą, balsą ir saugumą.
Renginį moderavo VU Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros doc. dr. Donatas Murauskas, kurio analitiniai komentarai ir gilios konstitucinės teisės žinios suteikė diskusijai ypatingos akademinės vertės.
