„Tarptautinė teisė šiuo metu išgyvena transformacijos laikotarpį, tačiau pagrindiniai principai išlieka orientyru. Suverenitetas ir teritorinis vientisumas negali būti derybų objektas“, – tarptautinėje konferencijoje „Derybos dėl taikos Ukrainoje: tarptautinės teisės aspektai ir pasekmės“ sakė Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Ukrainos teisės centro vadovė doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė.
Spalio 3 d. vykusiame VU Teisės fakulteto ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos organizuotame renginyje teisės mokslininkai ir Europos institucijų atstovai diskutavo apie tarptautinės teisės svarbą ir priemones siekiant taikos ir saugumo karo kamuojamoje Ukrainoje. Konferencijos dalyviai ypač akcentavo būtinybę laikytis vieningos politinės valios.
„Mums reikia gero rezultato – ilgalaikės ir teisingos taikos, politinės, teisinės ir finansinės atskaitomybės“, – konferencijoje mintimis dalijosi Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ir ragino patraukti į baudžiamąją atsakomybę visus, kurie prisidėjo prie nusikaltimų prieš Ukrainą planų.
VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad dabar yra progreso laikas, tačiau taika tampa vis trapesnė: „Tai akimirka, kai kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie svarbių pokyčių. Linkiu jums tvirto ryžto.“
„Ar yra kokia nors institucija, galinti užtikrinti tarptautinės teisės normų laikymąsi? Ar tarptautinės teisės srityje mes esame apriboti tik prašymais, įtikinėjimais ir raginimais?“, – svarbius klausimus kėlė Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Haroldas Šinkūnas, primindamas, kad nacionalinė teisė funkcionuoja, nes yra veiksmingos institucijos, užtikrinančios jos laikymąsi.
Renginio dalyvius taip pat pasveikino Olha Nikitchenko, Ukrainos ambasadorė Lietuvoje.
Suvereniteto diskusijos – egzistencinė grėsmė regioniniam ir tarptautiniam saugumui
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sudrebino tarptautinės teisės sistemą, Europos saugumo architektūrą ir vertybėmis paremtą demokratiją. Konferencijoje pastebėta, kad Europa šiuo metu neturi aiškios strategijos. Jeigu Ukrainos suverenitetas priklausys nuo derybų, toks požiūris gali plisti ir į kitus regionus.
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. dr. Margarita Šešelgytė pažymėjo, kad tokiu atveju, mažoms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, kiltų rizika netekti sprendimų priėmimo galimybių.
Anot konferencijos pranešėjų, tikimybė, kad ateityje bus paisoma tarptautinės teisės normų, priklauso nuo to, ar nepertraukiamai bus dedamos pastangos jas įtvirtinant.
„Teisė – tai istorija, kurią tarptautinė bendruomenė pasakoja pati sau. Jos veiksmingumas priklauso nuo to, kiek įtikinamai ši istorija perteikiama“, – tvirtino vienas iš konferencijos pranešėjų, Latvijos universiteto Teisės fakulteto prodekanas doc. dr. Edmunds Broks.
Tarptautinės teisės taikymo sėkmė – koordinuoti veiksmai
Sinergija tarp valstybių, siekiant atkurti teisingumą karo alinamai Ukrainai, tebėra iššūkis. Nesilaikant vieningo veiksmų plano ar išsiskiriant nuomonėms, spaudimas Rusijai menksta.
„Kartais dedama tiek daug ir gerų pastangų, tačiau jeigu jos netampa bendros strategijos tarp vyriausybių, teisininkų ir praktikų dalimi, tada neįmanoma sukelti maksimalaus politinio spaudimo žmonėms, kuriuos norima sulaikyti“, – sankcijų taikymo ypatybes komentavo VU Teisės fakulteto dėstytoja ir buvusi LR užsienio reikalų viceministrė dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė.
Doc. dr. I. Isokaitė-Valužė pastebėjo, kad šiuo metu viena iš svarbiausių tarptautinės bendruomenės veiksmų krypčių turėtų būti pagrindinių teisės principų laikymasis ir nuoseklus bei aktyvus jų taikymas. Tiesa, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šiuo metu yra paralyžiuota, tačiau valstybės ir regioninės organizacijos atranda naujų būdų veikti.
2022 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija, nustačiusi aiškų principą: valstybė padariusi tarptautinį pažeidimą, turi atlyginti nukentėjusiai šaliai. Kuriant kompensavimo mechanizmą, įkurtas Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registras, kuriame renkami Rusijos agresijos Ukrainos teritorijoje sukeltos žalos įrodymai ir klasifikuojama pagal nustatytas kategorijas, taip pat įsteigta Žalos komisija.
Tiesa, šis mechanizmas, kaip pažymėjo Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registro vykdantysis direktorius Markiyan Kliuchkovskyi, yra ribotas, tačiau išlieka svarbus kaip įrodymas, kad galima kurti veiksmingus teisinius atsakomybės įrankius. Manoma, kad tokiu būdu galima sustiprinti tarptautinės teisės autoritetą.
Specialiojo Tribunolo perspektyvos priklauso nuo politinės valios
Vieningos politinės valios pavyzdys – steigiamas Specialusis tribunolas dėl agresijos prieš Ukrainą. Nors tribunolo projektas dar nėra visiškai įgyvendintas, tačiau jis atveria kelią atsakomybės už agresiją įtvirtinimui tarptautinėje teisėje. Šiuo atveju politinė valia yra lemiančioji jėga – nuo jos priklauso Specialiojo Tribunolo perspektyvos.
Kelno universiteto Tarptautinės taikos ir saugumo teisės instituto direktorius bei Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro specialusis patarėjas agresijos nusikaltimų klausimais prof. dr. Clauss Kress konferencijoje teigė, kad prasidėjus tikroms taikos deryboms, šis tribunolas gali tapti svarbiu teisingumo elementu.
Pozityvumo suteikia ir istorinė patirtis – po Antrojo pasaulinio karo, nepaisant sudėtingų aplinkybių, buvo įmanoma parengti veikiančius reparacijų mechanizmus, tad veiksmingumo galime tikėtis ir sprendžiant, kaip atlyginti Ukrainos patirtą žalą.
