Penki studentai rugpjūčio 26 d. susirinko Vilnius Grand Resort viešbutyje, kur jie, ir keli šimtai studentų iš visos Lietuvos, baigiamojoje konferencijoje pristatė vasaros praktikos metu atliktus mokslinius tyrimus pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą programą.
Jaunieji tyrėjai atlikdami praktiką VU Teisės fakultete nagrinėjo itin įvairias temas – nuo dirbtinio intelekto taikymo teismuose iki tarptautinių investicinių ginčų ar tarptautinio baudžiamojo eismo jurisdikcijos ribų.
Teisės fakultete studijuojantys Povilas Plikūnas, Agota Stankevičiūtė, Erikas Mečkovskis ir Liepa Burneikaitė bei Anastasija Antonova, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė, rengdami tyrimus gilino mokslinės informacijos ieškojimo ir analizavimo įgūdžius, gilino rašymo gebėjimus. Konferencijoje pristatydami praktikos tyrimus jie varžėsi dėl diplomo, įteikiamo už geriausią ir įtaigiausią pranešimo pristatymą. Diplomas atiteko L. Burneikaitei, sveikiname!
Šis renginys tapo puikia proga ne tik pristatyti savo darbus, bet ir įkvėpti kitus studentus prisijungti prie kasmet LMT organizuojamos studentų vasaros mokslinės praktikos. Kviečiame skaityti interviu su studentais ir sužinoti, kokios vertingos patirties jie įgijo šią vasarą.
Kaip pasirinkote savo tyrimo temą?
Erikas: Mano tema – „Verslo laisvės ir aplinkos apsaugos principo įgyvendinimo pusiausvyros paieškos“ (vadovė doc. dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė) aktuali ir mano asmeniniame gyvenime.
Anastasija: Pasirinkau dirbtinio intelekto reguliavimo problematiką (Tema: „Dirbtinio intelekto kaip pagalbinio įrankio vaidmuo teismų sprendimų priėmimo procese: iššūkiai, galimybės ir teisinis reguliavimas“ (vadovė dokt. Goda Strikaitė – Latušinskaja), nes ši sritis labai aktuali – technologijos vystosi greitai, o teisė nespėja. Norėjau panagrinėti, kaip reguliavimas gali užtikrinti žmogaus teises, kartu paliekant erdvės inovacijoms.
Povilas: Mano tema – „Investicinių ginčų sprendimo iššūkiai šiuolaikinėje investicijų apsaugos teisėje“ (vadovas vyr. lekt. dr. Tadas Varapnickas). Arbitražas mane domina jau seniai, tiek studijose, tiek praktikoje, nes dirbu ginčų sprendimo srityje.
Agota: Mano tyrimo tema – „Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikcija tarptautiniams nusikaltimams, vykdomiems ne valstybėse narėse: galimybės ir ribos“ (vadovė vyr. lekt. dr. Gabija-Grigaitė Daugirdė). Tarptautinė ir ypač baudžiamoji teisė man įdomi jau seniai, todėl pasirinkau šią aktualią ir šiandien daug klausimų keliančią temą.
Liepa: Tyriau kriokonservavimo teisines problemas (Tema: „Kriokonservavimo teisinės problemos“ (vadovė doc. dr. Justyna Levon). Iš pradžių net nežinojau, ką reiškia šis terminas, todėl pasidomėjau ir supratau, kad tai – audinių ar net viso kūno šaldymas. Vėliau su vadove nutarėme daugiau dėmesio skirti viso kūno šaldymo problematikai.
Kokios naujos patirties ir įgūdžių įgijote šios praktikos metu?
Anastasija: Patobulinau informacijos sisteminimo ir analizės įgūdžius, nes teko dirbti su dideliu kiekiu dokumentų – nuo ES direktyvų projektų iki tarptautinių diskusijų apie dirbtinį intelektą.
Agota: Išmokau dar labiau kritiškai mąstyti, sisteminti didelius informacijos kiekius. Taip pat labai vertinga buvo vadovės pagalba – jos pastabos padėjo tiksliau formuluoti mintis.
Erikas: Pirmą kartą buvo publikuotas mano straipsnis „Teisės Pro“ portale – tai buvo svarbi patirtis. Taip pat buvo įdomu imti interviu iš įvairių sričių ekspertų.
Povilas: Išmokau geriau struktūruoti savo darbą, tiksliau atsirinkti informaciją. O pristatymas baigiamojoje konferencijoje padėjo patobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius.
Liepa: Išmokau tinkamai ieškoti ir analizuoti mokslinius straipsnius, atrinkti svarbiausią informaciją. Taip pat patobulinau akademinį rašymo stilių – vadovė padėjo mano tekstą padaryti tikslesnį ir moksliškesnį. Pridėčiau ir patirtį, gautą pristatant savo darbą gyvai.
Kokios, jūsų nuomone, yra svarbiausios jūsų tyrimo išvados?
Erikas: Atsargumo principo aktualizavimas ir siūlymas jį taikyti Lietuvoje.
Liepa: Svarbiausia išvada ta, kad krionika – tai nebe ateities, o jau dabar egzistuojanti paslauga. Ji kelia daug teisinių, filosofinių ir etinių klausimų, o technologijoms tobulėjant jų tik daugės.
Povilas: Mano manymu, sisteminė investicinio arbitražo reforma yra neišvengiama, nors jos procesas bus ilgas ir sudėtingas.
Anastasija: Reguliavimas turi būti proporcingas – dirbtinio intelekto vystymasis neatsiejamas nuo atsakomybės klausimų, todėl šią sritį būtina prižiūrėti teisiškai.
Agota: Reikšmingiausios yra išvados apie jurisdikcijos ribas ir teritorinio principo taikymą. Net ir be valstybės sutikimo kartais galima patraukti atsakomybėn už tarptautinius nusikaltimus, jei jų padariniai pasireiškia kitoje valstybėje.
Ar planuojate ateityje toliau gilintis į savo tyrimo temą?
Liepa: Tikrai taip – mane labai sudomino tarpdisciplininis aspektas, nes be teisės čia svarbios ir filosofinės, etinės bei medicininės įžvalgos. Norėčiau gilintis į šias sritis.
Anastasija: Taip, dirbtinio intelekto teisinės problemos tik didės, todėl norėčiau ateityje dar labiau gilintis į šią temą.
Erikas: Taip, norėčiau tęsti tyrimus, išskaidydamas temą į mažesnes dalis ir gilindamasis į konkrečius aspektus.
Povilas: Taip, su vadovu jau kalbėjome apie galimybę tęsti darbą šia tema – noriu ir toliau sekti reformos eigą.
Agota: Be abejo, nes šiame tyrime paliečiau tik vieną aspektą. Temą galima plėtoti toliau, nagrinėjant kitus klausimus.
