Vakar VU Teisės fakultete vykusioje diskusijoje „Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerystės – kas toliau?“ buvo aptarti klausimai ir iššūkiai, kilę po balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, atvėrusio galimybę tos pačios lyties poroms kreiptis į teismą dėl partnerystės registravimo. KT konstatavo – Civilinio kodekso (CK) normų, reglamentuojančių partnerystę, neįsigaliojimas ir nepritaikymas tos pačios lyties poroms prieštarauja Konstitucijai.
Diskusiją moderavęs doc. dr. Johanas Baltrimas kėlė klausimą, ar šioje situacijoje KT ne per daug kišasi į teisėkūrą? Renginio klausytojai taip pat klausė, kaip galima argumentuoti, kad KT neperžengė savo ribų?
Vieno iš diskusijos dalyvių, prof. dr. (HP) Egidijaus Kūrio, buvusio KT pirmininko ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo, nuomone, argumentas, kad KT peržengė savo ribas, kyla tuo atveju, kai kažkam nepatinka jo nutarimas. „Aš manau, kad konstituciniai teismai visame pasaulyje turi būti nuosaikiai aktyvūs, – kalbėjo profesorius. – Vien dėl to, kad gyvenimas vystosi, atsiranda poreikis aiškinti Konstituciją, stabilų tekstą pritaikant šiandienos poreikiams“. Prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius taip pat sutiko su mintimi, kad KT neišėjo už savo įgaliojimų ribų: „Teismo pagrindinė užduotis – ne kurti problemą, o ją išspręsti“, – sakė jis.
Renginyje buvo diskutuota ir apie partnerystės įregistravimo procesą, kurį išaiškino doc. dr. Donatas Murauskas. Pastebėta, kad nėra tam skirto Civilinės Metrikacijos registro. V. Nekrošiaus manymu, teismas turi partnerystę patvirtinti ir įpareigoti įregistruoti santuokos registre, jeigu nėra kito tam skirto registro.
Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas diskusijoje pristatė Seime rengiamą Civilinės sąjungos įstatymą. Tačiau E. Kūris išreiškė dvejones, dėl Seimo galimybių priimti visuomenei svarbius sprendimus, tame tarpe išspręsti ir partnerystės registravimo problemą.
Įpusėjus diskusijai auditorijoje nuskambėjo klausimas – ar KT negalėjo plačiau paaiškinti taip, kad santuoka būtų neutrali lyčiai? Į šį klausimą V. Nekrošius atsakė, kad taip KT padaryti negalėjo, nes Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad santuoka galima tik tarp vyro ir moters. Anot E Kūrio, toks platus aiškinimas priklauso ir nuo kultūrinių aspektų. Deja, panašu, kad pokyčiai dėl lyčiai neutralios santuokos šiuo metu neįmanomi.
Renginys buvo filmuojamas, įrašą galite rasti čia.
