Precedento neturintis Rusijos vykdomas draudimo naudoti jėgą pažeidimas iš esmės sukrėtė tarptautinę teisinę tvarką. Kol žiaurūs išpuoliai prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą tęsiasi kiekvieną dieną, valstybės vis dar stengiasi užtikrinti, kad tarptautinė teisė veiktų, o agresorei kiltų ilgalaikį poveikį sukuriančios politinės, teisinės ir finansinės pasekmės.
Pasaulyje, kuriame interesų poliai kinta, mažėja pasitikėjimo ir stokojama solidarumo, viskas yra tarpusavyje susiję ir reikia pasiekti pusiausvyrą dinamiškos raidos akivaizdoje, kai procesai yra pavojingi tarptautinės teisės patikimumui, tarptautinei taikai, saugumui ir stabilumui regione. Visapusė, teisinga ir ilgalaikė taika reikalauja ne tik politinės valios ir diplomatinių pastangų, bet ir laiku priimamų ir tinkamų teisinių sprendimų, siekiant apsaugoti tarptautinę teisę.
Tarptautinė konferencija suburs politikus, akademikus ir ekspertus aptarti skirtingus tarptautinės teisės aspektus, jų vaidmenį ir pasekmes deryboms siekiant teisingos, ilgalaikės ir visapusės taikos Ukrainoje.
Pirmojoje dalyje „Tarptautinės santvarkos pokyčiai: taika ir saugumas“ bus aptartas Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikis regiono saugumui, tarptautiniams santykiams, pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir tarptautinės teisės veiksmingumas atsakant į hibridines grėsmes (kibernetines atakas, incidentus Baltijos jūroje, dezinformacijos kampanijas ir kt.).
Antrojoje dalyje „Visaapimantis teisingumas Ukrainai: individuali ir valstybės atsakomybė“ bus nagrinėjamos tarptautinės pastangos siekiant teisingumo, užtikrinti individualią baudžiamąją atsakomybę už padarytus tarptautinius nusikaltimus, įskaitant agresijos nusikaltimą – nuo tyrimų nacionalinėse jurisdikcijose iki procesų Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir Specialiajame tribunole dėl agresijos nusikaltimo. Taip pat bus diskutuojama dėl valstybių atsakomybės forumų, tarp jų – apie Ukrainos bylas prieš Rusiją Tarptautiniame Teisingumo Teisme ir Žalos registrą, įsteigtą kaip pirmąjį tarptautinio reparacijų mechanizmo etapą.
Trečioji dalis „Siekiant žmogiškumo: žmogaus teisės ir humanitarinė teisė“ skirta nagrinėti karo belaisvių žudymo, tūkstančių civilių, įskaitant vaikus, masinių deportacijų ir priverstinio perkėlimo į Rusijos Federaciją, laikinai okupuotas teritorijas ir Baltarusiją klausimus. Diskusijoje bus aptartos įvairios teisinės ir politinės priemonės, skirtos užtikrinti, kad karo belaisviai būtų apsaugoti laikantis tarptautinės humanitarinės teisės, o deportuoti vaikai, kuriems vykdomas ,,smegenų plovimas“, kurie verčiami kalbėti rusiškai ir gyventi rusiškose šeimose ir yra netgi naudojami propagandai ir kariniams tikslams, būtų grąžinti, o už indoktrinaciją būtų taikoma atsakomybė.
Ketvirtojoje dalyje „Kaip užtikrinti tarptautinės teisės veikimą: sankcijos ir jų įgyvendinimas“ daugiausia dėmesio bus skiriama tarptautinių organizacijų ir atskirų šalių nustatytų sankcijų vaidmeniui užtikrinant tarptautinės teisės veikimą, įskaitant galimybę konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą kaip kolektyvines atsakomąsias priemones pagal tarptautinę teisę.
Konferencijos programa ir dalyvių registracijos nuoroda bus paskelbta rugpjūčio mėn.