Šiais metais Vilniaus universiteto Teisės fakulteto geriausia dėstytoja išrinkta asist. dr. Laura Šivickaitė-Moldarienė. Šis įvertinimas atspindi jos požiūrį į dėstymą, santykį su studentais ir gebėjimą akademines žinias derinti su praktine patirtimi.
Kviečiame skaityti interviu su L. Šivickaite-Moldariene apie jos kelią nuo studentės iki dėstytojos, ją įkvėpusius autoritetus, darbą su studentais ir tai, kas, jos manymu, kuria prasmingą studijų patirtį.
Kažkada pati buvote studentė VU Teisės fakultete. Kokie dėstytojai tuo metu jus įkvėpė?
Buvau studentė 2013–2018 m. Man labai pasisekė, nes tuo metu dar dėstė, beje, ir mano magistro darbui vadovavo, drąsiai galiu sakyti, vienas iš TF legendų prof. dr. Armanas Abramavičius. Iš jo, matyt, kiekvienas pasiėmėme baudžiamosios teisės matymą kiek su humoro prieskoniu.
Pirmame kurse, ką tik nuo mokyklos suolų pakilusiems, absoliučiai nesuvokiamą teisės teoriją seminarų metu supratingai, aiškiai ir atliepdama mūsų „žinių bagažą“ dėstė doc. dr. Giedrė Lastauskienė. Buvo drąsu jos klausti, nes jai buvo svarbu mus išmokyti, net ir penktą kartą atsakant į tą patį nelabai logišką klausimą. Man iki šiol ji yra šviesos pavyzdys.
Kadangi pati dėstau daugiau baudžiamojo proceso disciplinas, tai, kaip vesti seminarus ir inscenizacijas, mane įkvėpė šviesaus atminimo dėstytojas Arūnas Meška. Jis matė studentų grupę kaip visumą, bet kartu kiekvieną atskirai, matė ir norėjo matyti kiekvieno stiprybes ir silpnybes. Jo liudytojo ir liudininko takoskyrą (žinoma, su jo leidimu) iki šiol pakankamai sėkmingai perduodu studentams.
Visgi kartu norisi pridėti, kad dalis dėstytojų buvo pavyzdys, kaip nereikia dėstyti, tad ir jie prisidėjo prie to, kokia dėstytoja esu.
O 2018–2023 m. studijavau doktorantūroje. Atsimenu, sužinojusi, kad įstojau į šias studijas, iškart klausiau, kada leis dėstyti. Man visada švietėjiška veikla atrodė prasminga.
Doktorantūros studijų metu galutinai suvokiau, koks yra svarbus studento ir dėstytojo tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo ryšys. To mane išmokė mano doktorantūros vadovė prof. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė. Iš jos išmokau, kad operatyvus reagavimas į studento laišką yra vertybė, kad studentiškas maksimalizmas savaime nėra blogis, kad bet kokios apimties darbą įmanoma perskaityti per parą, kad dėstytojas neturi darbo valandų. O tai, mano akimis, ir parodo, ar dėstytojas gerbia studentus ir vertina darbą su jais. Būtent ji padėjo suformuoti mano, kaip dėstytojos ir augančios jaunosios mokslininkės, vertybinį pamatą. Ir šią misiją vykdo iki šiol.
Kiek laiko dėstote VU Teisės fakultete? Kaip per šį laikotarpį keitėtės jūs ir jūsų metodai, požiūris į dėstymą?
Teisės fakultete dėstau nuo 2020 m., dar tik šeštus metus. Per šiuos metus gerokai patobulėjo mano baudžiamojo proceso žinios. Neabejotinai patobulėjo gebėjimas dėstyti, įtraukiant vis naujų metodų.
Visa tai būtina, siekiant atliepti besikeičiančius studentų poreikius, vis trumpėjantį dėmesio išlaikymą, studentų poreikį iš studijų pasiimti maksimaliai ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių. Ir man kartais būna sudėtinga klausyti neįtraukios ir monotoniškos paskaitos, dėl ko imu naršyti telefone, todėl labai suprantu studentus. Būtent tai skatina ieškoti labiau įtraukiančių dėstymo formų.
Jaučiu dėkingumą mane pirmaisiais dėstymo metais kuravusiam doc. dr. Remigijui Merkevičiui. Jis suteikė laisvę veikti, bet po kiekvieno seminaro pagirdavo ar pateikdavo įžvalgų, kaip būtų galima pasielgti geriausiai konkrečioje situacijoje. Iš jo išmokau būti reikli sau ir studentams. Jis išmokė įtraukti studentus į diskusiją, ne tik išklausyti jų nuomonę, bet ir pagarbiai pateikti atgalinį ryšį.
Su kiekvienais metais tampu vis reiklesnė studentams, bet, reikia pripažinti, rašau vis palankesnius balus.
Kas labiausiai džiugina dirbant su studentais?
Patys studentai. Žaviuosi jų smalsumu, net ir akių vartymu pirmaisiais užsiėmimais, kai pasakoju, kad realybė kiek prasilenkia su Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatomis (semestro eigoje akių vartymas baigiasi). Ypač džiugina, kai iš jų lūpų girdžiu ar tekste skaitau savo išsakytas mintis. Tai rodo, kad mintys buvo išgirstos, o dažnu atveju ir suprastos.
Manau, kiekvieno dėstytojo siekiamybė, kad studentas pas jį grįžtų – pasirinktų vėlesnį jo dėstomą dalyką, patikėtų vadovavimą kursiniams, magistro darbams ir SMD. Džiugina, kai baudžiamojo proceso inscenizaciją 4 kurse pasirenka ne tik baudžiamosios justicijos šaką pasirinkę, bet ir kitų šakų (ir ne tik mano buvę) studentai. Skeptikai gali sakyti, kad tai lemia egzamino nebuvimas, bet jie nežino, kad užsiėmimų lankymas yra privalomas, o galutinis rezultatas – parengta baudžiamoji byla (apie 100 lapų), pradedant įvykio vietos apžiūra, baigiant apeliacinės instancijos teismo baigiamuoju aktu.
Mane labai džiugina matyti studentų augimą, ypač tų, su kuriais tenka dirbti daugiau nei vienerius metus. Taip pat kaskart žavi Teisė MAN studentai, kurie yra baigę kartais ir ne vienerias studijas, tačiau išsiskiriantys itin aukšta bendravimo kultūra, motyvacija ir mąstymu.
Reikia pridėti ir tai, kad darbas su studentais įpareigoja gilinti žinias ne tik susijusias su dėstomu dalyku, bet ir socialiniais įgūdžiais. Jis moko empatijos ir objektyvumo, kuris labai praverčia, kai to studentui labiausiai reikia.
Taip pat dirbate teisėjo padėjėja Lietuvos Aukščiausiame Teisme (LAT). Ar ši patirtis padeda ruošiant teorines žinias studentams?
Kadangi dirbu su baudžiamosiomis bylomis, labai lengva pateikti realius pavyzdžius konkrečiai BPK nuostatai paaiškinti. Ši patirtis leidžia teoriją papildyti realiomis situacijomis, kurių nėra vadovėliuose.
Galiu tik džiaugtis, kad darbas LAT man suteikia galimybę su studentais dirbti tikrose teismo posėdžių salėse, pakviesti juos stebėti tikrus teismo posėdžius, taip juos priartinant prie realaus BPK taikymo. Baudžiamosios bylos gali kelti įvairių emocijų, todėl, mano akimis, darbas su „tamsiausiomis bylomis“ ir studentais yra idealus balansas.
Be to, LAT kuruoju studentų praktiką, kurią renkasi ir mano studentai. Tad darbas LAT padeda ne tik man perteikiant teorines nuostatas, bet ir atveria galimybes studentams pamatyti Teismo darbą.
Artėja šventės, o po jų – egzaminų laikotarpis. Ko palinkėtumėte studentams?
Mieli studentai, linkiu kiekvienam iš Jūsų jaukių ir lėtų švenčių, randant laiko svarbiems žmonėms ir praėjusiems metams apmąstyti. Taip pat linkiu kokybiško poilsio, nes kartais save pamirštate. Saugokite save, nes kiekvienas esate svarbus.
Ir būtinai išsikelkite tikslų kitiems metams, susijusių ne tik su studijomis. Taip pat labai rekomenduoju rasti laiko visoms Hario Poterio serijoms, nes magijos gyvenime kartais pritrūksta.
Ir tik po šių veiksmų viseto ruoškitės egzaminams. Linkiu, kad ne tik egzaminų sesija būtų sėkminga, bet ir žinios galvoje užsilaikytų. Ir būkite drąsūs.