IV kurso studentė Aurėja Balčiūnaitytė papasakojo mums apie savo patirtį atliekant praktiką Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje. Kviečiame skaityti.
Kuriame kurse atlikai praktiką ir kokioje įstaigoje ją atlikai?
Praktiką atlikau vasarą po III kurso Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje.
Kaip nusprendei atlikti praktiką būtent ten?
Dar prieš įstojant į teisės studijas mane domino temos, susijusios su baudžiamąja teise, nuo pirmojo kurso žinojau, jog noriu rinktis baudžiamosios justicijos šaką. Studijų metu įgytos teorinės žinios apie prokuroro atliekamas funkcijas man buvo įdomiausios, todėl nusprendžiau tai pamatyti iš arčiau.
Ar buvo sunku gauti praktikos vietą?
Praktikos vietą gauti nebuvo sunku, reikėjo pateikti prašymą Generalinei prokurorei, o gavus jo patvirtinimą – kreiptis į asmenį, kuris universitete atsakingas už profesinę praktiką bei gauti paruoštą trišalę profesinės praktikos sutartį.
Kokia buvo tavo mėgstamiausia praktikos šioje vietoje dalis? Kas labiausiai patiko?
Sunku išskirti vieną dalyką, kuris patiko labiausiai, kadangi ši praktika pranoko visus anksčiau turėtus lūkesčius. Labai patiko tai, kad kiekvieną dieną gavau naujas užduotis, todėl praktikoje nebuvo vienodų dienų. Buvo įdomu stebėti teismo posėdžius, kuriuose išsiskiria prokuroro ir gynėjų požiūris tais pačiais klausimais, pavyzdžiui, kvalifikuojant nusikalstamą veiką, bet, jeigu reikėtų išskirti tik vieną dalyką, ko gero, tai būtų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą projektų rašymas, kadangi tokiu būdu turėjau galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti jos tvarką, veiksmus, kuriuos atlikti nusprendė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras.
Ar jauti, kad ši praktika tau buvo naudinga? Kodėl?
Tikrai patiko. Profesinė praktika, pirmiausia, padėjo gilinti baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso žinias, taip pat, išmokau jau turėtas teorines žinias pritaikti praktikoje. Praktikos metu pirmą kartą rengiau procesinius dokumentus, sužinojau, kokių taisyklių reikia laikytis. Kasdienis naujų užduočių atlikimas padėjo išmokti planuoti dienos darbus bei laiką, išaugo atsakomybės jausmas, kadangi teko rengti tokių procesinių dokumentų projektus kaip ikiteisminio tyrimo nutraukimas/nutraukimas dalyje, prokuroro baigiamoji kalba apeliacinės instancijos teisme ir t.t. Be daugybės naudingų teorinių ir praktinių žinių, manau, kad išmokau dirbti komandoje, kadangi su praktikos vadovu dirbome viename kabinete, galėjau kreiptis visais man rūpimais klausimais, kartu spręsti iškilusias problemas, o taip pat, gavau daug naudingų patarimų, pamokančių ir linksmų istorijų, kurios praskaidrindavo dieną ir parodė, kad teisė ir prokuroro darbas gali būti ne tik labai įdomus, bet ir smagus.
Ką patartum kitiems studentams, kurie planuoja atlikti praktiką panašioje įstaigoje?
Jeigu domina baudžiamosios teisės šaka, manau, kad prokuratūra yra labai gera vieta pamatyti ikiteisminio tyrimo procesą, rengti procesinių dokumentų projektus, taip pat, kartu su praktikos vadovu sudalyvauti teismo posėdžiuose ir nuspręsti, kokį kelią nori rinktis toliau, todėl mano patarimas – nedvejoti, viską pamatyti savo akimis ir įgyti naujos patirties.