Latvijos universiteto Teisės fakulteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Rygoje lapkričio 9-10 dienomis pranešimus pristatė penki Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai. Kas antrus metus vykstanti konferencija šiemet skirta laisvės riboms grėsmių akivaizdoje – ,,Revisiting the Limits of Freedom While Living under Threat“.
Konferencijoje daugiau nei penkiasdešimt pranešėjų – mokslininkai iš Bulgarijos, Čekijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Slovakijos, Suomijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos – nagrinėjo įvairių teisės šakų temas. Teisės, kaip laisvės garanto ir jos ribų, sekcija apjungė teisės teorijos, teisės istorijos ir teisės filosofijos temas; asmens, visuomenės ir valstybės santykiams šiuolaikinėje teisėje skirtoje sekcijoje pristatyti konstitucinės, baudžiamosios ir kitų teisės šakų pranešimai. Kitos sekcijos buvo skirtos laisvės sampratai ir jos riboms Europos Sąjungos teisėje ir tarptautinėje privatinėje teisėje, laisvės ir jos ribų sampratai žmogaus teisių apsaugoje ir tarptautinėje viešojoje teisėje, tiesioginiam ieškiniui ir jo riboms šiuolaikinėje draudimo teisėje, privatinei teisei ir jos turinio ribojimams, Centrinės ir Rytų Europos šalių vaidmeniui formuojant bendrą Europos konstitucinį paveldą.
VU Teisės fakulteto prodekanės doc. dr. Vigitos Vėbraitės pranešimas buvo apie sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymą Lietuvos teismuose ir kokius sunkumus patiria teismai. Buvo pristatytos aktualiausios civilinės ir administracinės bylos, diskutuota apie dvišalių tarptautinių sutarčių dėl teisinės pagalbos reikšmę.
Prof. dr. Ramūnas Birštonas pristatė pranešimą, kuriame nagrinėjo aktualią teisinę problemą, kiek laisvai įvairūs subjektai, įskaitant tiek verslininkus, tiek universitetus ar kitas mokslinių tyrimų organizacijas, gali naudoti viešai prieinamus duomenis dirbtinio intelekto sistemų apmokymui, kokios yra šių galimybių ribos bei jau išryškėjusios praktinės problemos.
Doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė nagrinėjo saviraiškos laisvės ribas karo metu ir leistinos nuomonės apie ginkluotus konfliktus, agresiją, terorizmą, tarptautinius nusikaltimus kriterijų paiešką, derinant laisvę ir tvarką – asmens saviraiškos laisvę ir valstybės pareigą užtikrinti viešą tvarką, valstybės ir visuomenės saugumą, užkirsti kelią neapykantos kalbai ir agresyvaus karo skatinimui.
Dr. Johanas Baltrimas pristatė pranešimą apie referendumų teisinį reguliavimą Lietuvoje. Pranešimas apėmė referendumų iniciatyvų konstitucingumo patikros probleminius aspektus, susijusius su Tautos suvereniteto koncepcija bei Konstitucinio Teismo ir ordinarinių teismų įgaliojimais aiškinti Konstituciją.
Dr. Tomas Kontautas pranešime nagrinėjo tiesioginio reikalavimo teisę Lietuvoje. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių Europoje, suteikiančių teisę visose civilinės atsakomybės draudimo sutartyse nukentėjusiam asmeniui kreiptis dėl draudimo išmokos į kaltininko draudiką, ir pareikšti atitinkamą ieškinį draudikui teisme. Prezentacijoje taip pat buvo nagrinėjama ir draudiko procesinio statuso problematika; buvo pasisakyta, kad draudikas ir kaltininkas turėtų būti bendraatsakoviai, taip vienoje civilinėje byloje išsprendžiant visiško žalos atlyginimo klausimą.
Susitikimų metu taip pat buvo aptartos tolesnės galimybės plėsti bendradarbiavimą tarp Latvijos universiteto Teisės fakulteto, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto bei Tartu universiteto Teisės fakulteto.
Konferencijos įrašas yra prieinamas čia.