Liepos 3–4 dienomis Vilniaus universiteto Teisės fakultete vyko tarptautinė konferencija „Summer Symposium on Human-Centric AI: Ethics, Regulation, and Safety“, kurioje dalyvavo daugiau nei 20 iškilių pranešėjų iš Italijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos. Ekspertai dalinosi aktualiomis įžvalgomis apie tai, kaip teisė, etika ir valdymas turi vystytis kartu su dirbtinio intelekto (DI) pažanga.
Diskusijas moderavo dr. Aleksandra Klich, atstovaujanti Ščecino universiteto Teisės ir administravimo fakultetą bei VU Teisės fakultetą, kartu su VU Teisės fakulteto studente Ieva Andrijauskaite.
Per dvi intensyvias dienas konferencijoje buvo pristatyta daugiau nei 20 pranešimų, atskleidžiančių įvairiapusius žmogaus teisių, etikos ir teisinio reguliavimo aspektus DI kontekste. Pirmojoje sesijoje pranešėjai daugiausia dėmesio skyrė DI taikymui darbo teisėje, biometriniam stebėjimui, teisingumui ir valdymui. Prof. Monika Latos-Miłkowska iš Kožminskio universiteto (Lenkija) aptarė darbuotojų pagrindinių teisių apsaugą nuo DI keliamų grėsmių, o Giulia Formici iš Parmos universiteto (Italija) analizavo biometrinio stebėjimo teisinius iššūkius Europos Sąjungos kontekste.
Įdomių perspektyvų pristatė ir pranešėjai iš Japonijos ir JAV: prof. Kuan-Wei Chen aptarė Japonijos ir Taivano piliečių įsitraukimą į DI reguliavimą, o Gal Forer (Kalifornijos universitetas, Berkeley) lygino generatyvinio DI reguliavimą Kinijoje ir Kalifornijoje. VU doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja nagrinėjo DI taikymo teismų sprendimų priėmime problematiką, pabrėždama teisingumo ir sąžiningumo iššūkius.
Antroji sesija apėmė temas nuo medicinos teisės iki duomenų apsaugos ir kūrybos. Dr. Mirko Faccioli iš Veronos universiteto kalbėjo apie DI panaudojimą medicininėje veikloje ir civilinę atsakomybę, o Nanuli Khechikashvili (Glazgo universitetas) gilinosi į privatumo ir duomenų apsaugos klausimus DI eroje. Madison Mohns iš Kembridžo universiteto pasidalino įžvalgomis apie nestandartinių (angl. „outlier”) požiūrių vertę DI plėtros kontekste.
Antrąją konferencijos dieną dėmesys krypo į demokratijos, žmogaus orumo ir laisvės išsaugojimą DI eroje. Pranešimai apėmė temas nuo rinkimų manipuliacijos (Jūlija Terjuhana, Latvijos universitetas) iki DI priklausomybės teisinio vertinimo (Davide Clementi, Maceratos universitetas). Europos humanitarinio universiteto atstovė Inesa Stolper analizavo DI taikymo galimybes ir grėsmes teisingumo sistemai.
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslinė grupė „Skaitmeninės technologijos, kibernetinis saugumas ir teisė“, vienijanti ekspertus, tyrinėjančius šiuolaikinių technologijų poveikį teisei ir visuomenei: prof. habil dr. Vytautas Nekrošius, dr. Neringa Gaubienė, dr. Kristina Pranevičienė ir dokt. Lina Dzindzelėtaitė-Šaltė.
