Prokuroro darbas dažnam atrodo tarsi iš detektyvinio serialo – pilnas įtampos ir kovų už teisingumą. Tačiau, kaip teigia Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras ir Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto partnerystės docentas Gintaras Jasaitis, dėstantis Baudžiamosios justicijos magistrantūros programoje, realybėje šis darbas reikalauja ne tik emocinio atsparumo, bet ir nuolatinio intelektinio įsitempimo, o gyvenime būtina rasti ir kūrybiškų atokvėpio formų.
Vis dėlto, jo teigimu, studentai neturėtų bijoti rinktis baudžiamosios teisės krypties, nes ji – įdomesnė ir turinti daugiau žavesio, nei gali pasirodyti.
Prokuroro darbas atskleidžia kitokią gyvenimo pusę
Pasak prokuroro, darbas baudžiamojoje teisėje atveria galimybę pamatyti tai, apie ką dažnas žmogus net nesusimąsto – nusikaltimų mechanizmus bei žmonių motyvacijas. „Baudžiamojoje teisenoje tu sužinai tą tikrąją gyvenimo pusę – žmonių santykius, nusikaltėlių požiūrį į tam tikrus dalykus,“ – sako G. Jasaitis.
Prokuroras pabrėžia, kad šis darbas reikalauja gebėjimo aiškiai atskirti moralines ribas. „Visa prokurorų veikla baudžiamajame procese turi būti etiška – tu turi labai puikiai atskirti gėrio ir blogio ribas, pykčio ir užuojautos santykį“, – dalinasi jis. Tokios ribos padeda nepasiklysti priimant sprendimus, turinčius realią įtaką žmonių likimams.
„Prokuroras pagal savo kompetenciją vykdo pagrindines dvi funkcijas: vadovauja ikiteisminiam tyrimui, jį organizuoja ir palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Aišku, kaip ir minėjau, yra specifika kituose padaliniuose, kur prokurorai dar ir savarankiškai atlieka ikiteisminius tyrimus, bet, iš esmės, ką visa tai reiškia? Tai reiškia paprastą dalyką – kad tas kolega, kuris pasirenka prokuroro kelią, pamato tą nusikalstamojo pasaulio gyvenimą betarpiškai.“
Dirbtinis intelektas – pagalbininkas, bet ne bylų sprendėjas
Kalbėdamas apie technologijos naujoves bei pokyčius teisės sistemoje, G. Jasaitis akcentuoja dirbtinio intelekto svarbą. Nors jau dabar kai kurie procesiniai dokumentai, pavyzdžiui, skundai ar apeliaciniai prašymai, kartais atrodo tarsi sukurti ne žmogaus ranka, prokurorui svarbiausia išlieka turinys. „Pasižiūri turinį ir sprendi – ar yra pagrindas priimti vieną ar kitą procesinį sprendimą, ar nėra“, – sako jis.
Dirbtinis intelektas, pasak prokuroro, neišvengiamai taps vis dažnesniu pagalbininku, padedančiu taupyti laiką. „Tai įrankis, kuris sutrumpins proceso dalyvių laiko sąnaudas – tiek rašant skundus, tiek priimant sprendimus.“ G. Jasaitis priduria, kad prokuratūros darbuotojai jau dabar yra metodiškai supažindinami su dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis.
Tapymas – atsitraukimas nuo įtemptos rutinos
Nepaisant intensyvios kasdienybės, prokuroras randa laiko ir kūrybai – jis tapo. Tapyba prasidėjo visai netikėtai – iš pradžių tik tam, kad padėtų dukrai mokykloje. „Nusipirkau akrilą, drobių, teptukų… Pasižiūrėjau, kad jai puikiai sekasi, ir pabandžiau pats“, – prisimena jis.
Šiandien G. Jasaitis tapo abstrakčius paveikslus – tikrovės atvaizdavimas jo kūryboje nėra svarbiausias. „Negalėčiau nupiešti žmogaus labai tiksliai, bet kai kurie paveikslai pavyksta labai gerai“ – sako jis. Tapyba, anot prokuroro, padeda atsitraukti nuo darbinės rutinos, nors laiko tam dažniausiai atsiranda tik žiemą, kai mažiau ūkinių darbų. „Žiemą visada kažką nutapau. O kai išeisiu į pensiją, galėsiu tapyti ir nuo pat ryto“, – dalinasi jis.
Hobiai kaip psichologinė atsvara darbui
Paklaustas apie laisvalaikio svarbą teisininkui, G. Jasaitis pripažįsta, kad tai būtina dirbant psichologiškai intensyvų darbą. „Prokuroro darbas psichologiškai ir intelektualiai pakankamai intensyvus. Kai reikia atsipalaiduoti – hobis tampa labai svarbus“, – sako jis. Be tapybos, jo gyvenime vietos randa ir žvejyba, daržininkystė, darbai su medžiu bei metalu. Tokia įvairovė padeda išlaikyti pusiausvyrą.
Palinkėjimas studentams: „Nesiblaškykite“
Paklaustas, kokią žinutę norėtų perduoti būsimiems arba esamiems teisės studentams, G. Jasaitis kreipėsi į juos su patarimu: „Būkit baudžiamosios teisės specialistais, nesiblaškykite.“ Jo nuomone, baudžiamoji teisė – tai sritis, kurioje iš tiesų pažįstama tikroji gyvenimo realybė, taigi studentai, kuriuos domina nusikaltimų nagrinėjimas, bei kurie jaučiasi esą psichologiškai stiprūs, kviečiami rinktis šią sritį.
„Pasirinkęs baudžiamąją teisę, tu pamatai, kaip viskas vystosi ne filmuose, ne spektakliuose, o tikrame gyvenime“, – sako prokuroras ir priduria, kad šis darbas suteikia ne tik profesinį pasitenkinimą, bet ir gilų suvokimą apie žmogaus prigimtį.
Visą pokalbį su G. Jasaičiu galite išgirsti VU Teisės fakulteto tinklalaidėje Teisė TALK. VU Teisės fakultetas, jau turinčius aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kviečia rinktis Baudžiamosios justicijos magistrantūros studijas, priėmimas vyksta per VU Informacinę sistemą iki liepos 1 d. 17 val