Technologijoms ir skaitmenizacijai veržiantis į priekį, auga poreikis aptarti galimus teisės pokyčius, kurie pagelbėtų pasitinkant šiuolaikinius iššūkius. Spalio 12 d. VU MKIC bibliotekoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „The digital asset revolution: opportunities and challenges“, kurioje akademikai dalinosi savo žiniomis ir diskutavo įvairiais teisės ir skaitmenizacijos klausimais – nuo technologinių iššūkių apsaugant privatumą, iki duomenų ir skaitmeninio turto nuosavybės užtikrinimo.
Konferenciją pradėjo profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius, savo kalboje pabrėždamas šio renginio temos svarbą, ypatingai Lietuvoje. VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas dalyviams priminė, kad turtas gali būti ne tik materialiai apčiuopiamas, todėl turime persvarstyti klausimus susijusius su nuosavybe, kuri neturi fizinės formos.
Skaitmeninis pasaulis kuria naujas kliūtis duomenų privatumui, turto nuosavybės ir jo turėjimo suvokimui. Būtent šios temos buvo nagrinėjamos pirmoje konferencijos panelėje. Privačios informacijos saugumui pavojų kelia socialiniai tinklai ir kitos interneto platformos, kurios, kaip pastebėjo profesorė Natalie Banta Lynner, buvo sukurtos negalvojant apie mirtį ir kas turėtų būti daroma su paskyra, kurios savininkas mirė. „Šiai temai, kas turi vykti po mirties, visa dar skiriamas menkas dėmesys,“ – apibendrino ji. Skaitmenizacija atveria ir kitą problemą – kaip užtikrinti kiekvieno asmens duomenų, patalpintų didžiulėse bazėse, saugumą? Profesorė habil. dr. Kinga Flaga-Gieruszyńska ir dr. Aleksandra Klich pristatė savo įžvalgas dėl galimų rizikų asmens duomenų privatumui, kurie patalpinti 17 mln. Lenkijos gyventojų aptarnaujančios sveikatos priežiūros platformoje. Iš Nyderlandų atvykę profesoriai Matthias Haentjens ir Sjef van Erp pristatė gilią ir išsamią analizę apie pagrindinius skaitmeninio turto aspektus ir su jais siejamus teisinius klausimus. Jų pranešimai praturtino konferenciją žiniomis apie šios sparčiai besivystančios srities sudėtingumą.
Antroje panelėje mokslininkai koncentravosi į skaitmeninio turto keliamus iššūkius. Doc. Dr. Rimantas Simaitis pasiteiravo dalyvių: „Ar skaitmeninio turto kilimas turėtų pakoreguoti teisės taikymą?“. Dauguma auditorijos atsakė teigiamai. Doc. dr. Laurynas Didžiulis parodė išskirtines žinias savo pristatyme pavadinimu „Digital assets in the realm of private law“. Reikšmingas buvo ir dr. Andriaus Smaliuko pranešimas, kuris pritraukė auditorijos dėmesį dalindamasis vertingomis įžvalgomis apie skaitmeninių turtų naudojimą užstatu. Šioje konferencijos dalyje lekt. dr. Neringa Gaubienė ir lekt. dr. Kristina Pranevičienė iškėlė svarbius klausimus. Kaip galima įvertinti skaitmeninį turtą? Kaip nugalėti teisinių sistemų skirtumus kylančius tarptautiniame lygmenyje? Kaip užtikrinti anonimiškumą?
Kriptovaliutų istorija prasidėjo 2009 m., kai bitkoinas buvo išleistas kaip atvirojo kodo programinė įranga. Tačiau kriptovaliutų teisinio reguliavimo rengimas pradėtas neseniai. Šiais metais Europos Sąjunga priėmė reglamentą dėl kriptoturto rinkų (MiCA), kurį tyrė profesorė Claudia Sandey. Ji pastebėjo, kad tam tikri nuostatai nėra tinkami kripto turtui ir trūksta aiškių ribų tarp vartotojų ir finansinės teisės. „Tai yra kompromisas ir valdžios institucijoms palikta daug laisvės interpretacijoms,“ – teigė specialistė. Kituose trečiosios panelės pranešimuose buvo fokusuojamasi į situaciją Lietuvoje. Doc. dr. Martyna Endrijaitis pristatė Valstybinės mokesčių inspekcijos naudojamus įrankius, kuriais siekiama užtikrinti sklandžią pagalbą gyventojams ir savalaikį mokesčių surinkimą. Asist. dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė ir Dr. Edvinas Meškys dar kartą pažymėjo, kad kriptovaliutos nėra reguliuojamos valstybės ir išsamiau išnagrinėjo praktines situacijas.
Ketvirtoje konferencijos panelėje pranešimus skaitė doktorantai. Buvo aptariama galimybė informaciją, susijusią su skaitmeniniais turtais, įtraukti į duomenis apie skolininko pajamas. Floor Veldhuis, doktorantė iš Nyderlandų, kalbėjo apie prieigą prie informacijos apie skolininko turtą esantį skaitmeniniame pasaulyje, o doktorantas Eimantas Kadys pristatė nuosavybės teisės sistemą Lietuvoje. Doktorantė Evelina Kvederavičiūtė pateikė išsamią ekonomikos mokslo apžvalgą ir pristatė kartu su profesore dr. Alfreda Šapkauskiene rengto tyrimo apie Centrinio skaitmeninio banko valiutas rezultatus. „Kriptovaliutos – per mažos mūsų rūpesčiui, bet per didelės, kad galėtume ignoruoti,“ – kalbėjo doktorantė. Išsamią analizę pristatė doktorantė Agnė Smagurauskaitė, skaičiusi pranešimą tema „The principle of reverse solicitation under MiCA regulation and why non-european companies will have a competitive advantage“.
Baigiamasis ir vienas ryškiausių konferencijos momentų – įkvepianti ir šviesias ateities perspektyvas žadanti prof. Sjef van Erp kalba.
Konferencija „The digital asset revolution: opportunities and challenges“ pritraukė beveik 20 pranešėjų, atvykusių iš JAV, Nyderlandų, Italijos ir Lenkijos. Renginyje dalyvavo apie 100 žmonių. Visi pranešimai buvo filmuojami, konferencijos video įrašą galite rasti čia.
Konferencijos organizatoriai dėkoja gerbiamiems pranešėjams ir dalyviams, kurių buvimas ir indėlis praturtino šį išskirtinį renginį. Be to, organizatoriai nori pareikšti ypatingą padėką gerbiamiems konferencijos rėmėjams, kurių palaikymas prisidėjo prie šio renginio sėkmės: pagrindinis partneris – advokatų kontora „Sorainen“, kiti partneriai – advokatų kontoros „Amlex“ ir „Confidence“.
