Rugsėjo 5-10 dienomis Varšuvos universitete, kaip ir kasmet, vyko NOHA tinklo (angl. Network on Humanitarian Action) intensyvūs kursai, kuriuose šiais metais dalyvavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto absolventė Agnė Albrechtaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantė Guoda Paužaitė.
Intensyvių kursų tikslas – aptarti su humanitarine veikla susijusias problemas, iššūkius, tikslus, bei apžvelgti atliktus naujausius tyrimus šioje srityje. Varšuvos universitete susitiko daugiau nei 150 studentų iš daugiau nei 40 valstybių ir visų pasaulio žemynų. Kursus atidarė Varšuvos universiteto prorektorė Jolanta Choinska-Mika, NOHA prezidentas Joost Herman ir kiti garbūs svečiai. Dauguma kursuose dalyvavusių studentų taip pradėjo savo pusantrų metų studijas, kurios vyks dvylikoje skirtingų Europos universitetų.
Pirmoji intensyvių kursų diena buvo skirta susipažinti su NOHA programa – pagrindinę kalbą sakė World Humanitarian Summit sekretorius Ženevoje Robert Smith. Savo kalboje pranešėjas akcentavo humanitarinės veiklos ateities perspektyvas, ryšį su valstybe, kintančias humanitarinės veiklos sąlygas. Šiuo metu pasaulyje vykstantys konfliktai dažniausiai būna vidiniai, todėl žmonės, užsiimantys humanitarine veikla, susiduria su nemenkais iššūkiais. Robert Smith atkreipė dėmesį, kad iš esmės keičiasi paradigma, pagal kurią gyvename, o iki šiol ne vieną šimtą metų išgyvenusi Vestfalinė valstybių sistema pradedama kvestionuoti. Humanitarine veikla užsiimantys asmenys turi atkreipti dėmesį į šiuos globalius pokyčius ir prie jų prisitaikyti. Tačiau svarbiausia – žmonės, kuriems reikia pagalbos, todėl turime nepamiršti, kad jie turi likti humanitarinės veiklos centrinėmis figūromis bei atkreipti dėmesį pirmiausia į jų poreikius.
Antrąją kursų dieną studentai buvo supažindinti su tarptautinės teisės pagrindais (paskaitą skaitė Varšuvos universiteto profesorė Elzbieta Mikos-Skuza), konfliktų tipologija, principais. Kita Varšuvos universiteto atstovė, Zuzanna Kulinska, skaitė pranešimą tema „Teisė į humanitarinę pagalbą“, o Marselio universiteto profesorė Marie-Jose Domestici-Met studentus supažindino su geopolitikos sąvoka bei pagrindinėmis geopolitikos idėjomis, akcentavo resursų įtaką konfliktams bei viską iliustravo Sudano ir Pietų Sudano konflikto pavyzdžiu. Dieną vainikavo ypatingas konferencijos svečias – pabėgėlis iš Sirijos Ossama Almohsen, kuris pasidalijo savo istorija apie nelengvą kelią į saugesnį gyvenimą: Sirijoje dirbęs futbolo treneriu, prasidėjus konfliktui jis pabėgo į Turkiją, kurioje subūrė pabėgėlių futbolo komandą. Tačiau Turkijoje komanda neturėjo gerų sąlygų gyventi ir treniruotis, todėl pamažu ji išsiskirstė, o Ossama Almohsen su sūnumi nutarė patraukti į Vokietiją. Ištvėręs sunkumus kelyje, ypatingai akcentavęs prastą situaciją Vengrijoje, Vokietijoje jis neužsibuvo ir galiausiai naują gyvenimą pradėjo Ispanijoje, kurioje šiuo metu treniruoja jaunimo futbolo komandą. Auditorija pabėgėliui iš Sirijos turėjo begalę klausimų ir užvirė įdomi ir prasminga diskusija.
Kitos kursų dienos buvo skirtos gilesniam ir konkretesniam supratimui: trečiąją dieną kursuose lankėsi įvairių „donorų“ (organizacijų, skiriančių finansavimą NVO) atstovai. Didelis dėmesys skirtas ir vietinėms Lenkijoje veikiančioms organizacijoms, tokioms kaip „Polish Aid“ bei „UNICEF Poland“, ir globalioms, tokioms kaip Raudonasis Kryžius bei „Medikai be sienų“. Pastarosios organizacijos pristatymas visiems studentams pasirodė ypač įdomus, o jį vainikavo filmo apie Ebolos protrūkį trijose Afrikos šalyse („Affliction“) peržiūra. Po peržiūros susijaudinę studentai įsitraukė į diskusiją apie valstybių skiriamą (kartais per menką) dėmesį humanitarinėms krizėms ir apie humanitarinių organizacijų kasdieninį darbą, problemas bei milžinišką riziką, kuomet net saugiais laikomi humanitariniai koridoriai yra subombarduojami ir žūsta civiliai bei humanitarinę pagalbą teikiantys žmonės. Priešpaskutinė kursų diena buvo skirta vadinamosioms darbo grupėms, į kurias susiskirstę studentai turėjo galimybę bent šiek tiek prisiliesti prie praktinių darbo humanitarinėse organizacijose aspektų, ypač prie vadybos, resursų paskirstymo bei problemų, kurios potencialiai laukia kasdieniniame darbe. Taip pat buvo daug diskutuojama apie antropologiją ir jos svarbą suprantant vietinių, konflikto zonose gyvenančių žmonių gyvenimus, papročius bei požiūrius. Na, o paskutinę dieną studentų laukė jau tradicija tapęs praktinis užsiėmimas: visą dieną, griežtai prižiūrimi, specialioje karo lauką imituojančioje teritorijoje kursų dalyviai išmoko jų gyvybes išgelbėti galinčių veiksmų įvairiausiose situacijose, kurios nutinka konflikto zonose.
Taigi, intensyvūs NOHA kursai studentus pasitiko aukšta kokybe, itin gerai atrinktais kvalifikuotais pranešėjais bei realiomis, praktinėmis žiniomis. Pagrindinė kurso mintis, kuri dažnai pasigirsdavo ne tik darbo valandomis, bet ir prie pietų stalo – mes turime suprasti, kokios pagalbos reikia žmonėms, atsidūrusiems humanitarinių krizių epicentruose. Tik tuomet mūsų pagalba bus tikslinga ir naudinga. NOHA kursai savo tikslą pasiekė: anot studenčių iš Lietuvos, jie labai praplėtė akiratį ir parodė, kokia sudėtinga, kompleksiška ir reikalinga yra humanitarinių organizacijų veika. O svarbiausia – koks reikalingas yra kiekvienas humanitarinėje srityje dirbantis žmogus ir kokių žinių bei kompetencijų tokiam žmogui reikia kasdien jo dinamiškame, pavojingame ir atsakingame darbe.
Parengė Guoda Paužaitė