Praeitų metų pabaigoje pasirodžiusi programa ChatGPT atvėrė naujas galimybes kuriant tekstus, ieškant informacijos internete, o tuo pačiu iškėlė naujų iššūkių ir klausimų susijusių su teisininkų darbu ir technologijomis. Vakar VU Teisės fakultete vykusioje diskusijoje, kurią organizavo lekt. dr. Neringa Gaubienė, buvo pristatytos šios technologijos svarbiausios ypatybės ir perspektyvos.
Renginio pradžioje VU Matematikos ir informatikos docentas ir Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys dr. Linas Petkevičius pristatė, kaip veikia dideli kalbos modeliai, kurie sukurti panaudojus daug tekstynų ir skirti prognozuoti tolimesnį tekstą. Vienas iš tokių modelių yra ChatGPT. Mokslininkas įvardijo šios programos privalumus teisininkams: greitesnis potencialiai naudingos informacijos gavimas, santraukų paruošimas, pagrindinės informacijos gavimas, priešingų argumentų suradimas bei teksto parengimas norimu formatu.
Kitas diskusijos dalyvis, Ai ekspertas ir Dip-Tech vadovas Dalius Mašalas iškėlė klausimą – kaip jaunam darbuotojui tapti geru specialistu? Jo pristatymo metu buvo paminėta, kad didžiausias ChatGPT technologijos iššūkis kyla jaunam specialistui, o patyrusiam teisės specialistui ChatGPT nesukuria konkurencijos. Anot D. Maršalo, dirbtinis intelektas taps mūsų asistentu ir taip galėsime padaryti daugiau, geriau, kūrybiškiau, greičiau. ChatGPT pirmas plačiai visuomenei prieinamas įrankis, kuris parodo, kiek daug toks asistentas gali. Atėjus pasaulį keičiančiai („disruptive“) technologijai, mums reikia prisitaikyti ir apsvarstyti, kaip mokinsimės ir dirbsime ateityje.
ChatGPT efektyvumą teisininko darbe pristatė advokatų kontoros „Sorainen“ inovacijų ekspertė Irina Seniut. Pristatyme pateikė klausimus užduotus ChatGPT ir gautus atsakymus. Atsakant į klausimą, kaip ši technologija gali padėti teisininkams valdyti informaciją, ChatGPT sugeneravo atsakymą, kuriame buvo paminėtas efektyvumas, kurio pagalba galima apdoroti didelius duomenų kiekius, atlikti informacijos paiešką, taip pat informacijos spektras, kas reiškia, kad sistema gali pateikti daug informacijos apie daugelį klausimų. Tačiau sistema buvo įvardijama kaip „savikritiška“, nes iš karto nurodė, kad jos sugeneruoti duomenys gali būti netikslūs ir nepatikimi. Tai pat buvo pažymėta, kad ši programinė įranga nesupranta konteksto, todėl atsakymai pateikiami tik pagal turimus duomenis. Kalbos netobulumas taip pat buvo išskirtas kaip vienas iš šios sistemos trūkumų.
Švietimo sričiai ChatGPT atsiradimas atnešė įtarumo – kaip pasitikėti moksleivių ir studentų pateiktų rašto darbų ir atsakymų unikalumu? Šia tema savo patirtimi pasidalino Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja dr. Julija Savickė. Ji įvardijo požymius, kurie nurodė, kad tam tikri egzamine pateikti atsakymai į atvirus klausimus buvo parengti ChatGPT pagalba. Vienas iš požymių – atpažįstamas rašymo stilius: taisyklinga pastraipos struktūra (su įžanga, dėstymu, išvada), dažnas raktinių žodžių pakartojimas, gramatiškai taisyklinga kalba. Tuo pačiu kyla naujas iššūkis dėstytojams – sugalvoti kūrybiškesnių būdų tikrinti studentų žinias ir gebėjimus.
Diskusijos metu buvo keliamas klausimas apie intelektinės nuosavybės ir privačių duomenų apsaugą – lieka neaišku, ar tokie duomenys nebus naudojami ChatGPT technologijoje.
