Europos ir lyginamosios administracinės teisės bloge (REALaw) prof. dr. J.Paužaitė-Kulvinskienė (VU) ir doc.dr.I.Žvaigždinienė (VU) pristato savo atlikto tyrimo įžvalgas, kaip Lietuvoje administraciniai teismai vertina valstybės institucijų priimtų administracinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą aplinkosaugos bylose. Peržiūrint pastarųjų metų teismų jurisprudenciją, buvo įvertinta, kaip užtikrinama viešojo administravimo institucijų diskrecijos ir teismams suteiktos kompetencijos pusiausvyra. Šis pristatymas remiasi lyginamuoju tarptautiniu tyrimu, kuris visa apimtimi skelbiamas knygoje „ES aplinkosaugos principai ir mokslinis neapibrėžtumas nacionaliniuose teismuose“, žr. daugiau čia. Knygoje buvo tirta jurisprudencijos dinamika, kaip teismai visoje Europoje ir už jos ribų analizuoja ir vertina mokslinę informaciją, pateiktą į bylas sprendžiant aplinkosaugos klausimus.
Autorės savo dalyje analizuoja Lietuvos administracinių teismų vykdomos teisminės peržiūros apimtis ir intensyvumą, įskaitant tokius aspektus kaip: (ne)ribota administracinės diskrecijos kontrolė, aktyvus teisėjo vaidmuo įrodymų rinkimo fazėje, taip pat liudytojų, ekspertų vaidmuo ir jų parodymų procesinis vertinimas. Lietuvoje nėra specializuotų teismų aplinkosaugos ginčams nagrinėti. Juos sprendžia administraciniai teismai pagal bendrąsias procesines taisykles.
Iliustruojant, kaip teismai sprendžia mokslinio neapibrėžtumo/netikrumo problemas, vienoje iš bylų teismas vertino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atsisakymo pakeisti saugomos teritorijos ribas teisėtumą ir pagrįstumą, dėl ko į ją pateko privačių asmenų žemės sklypai. Nagrinėjant bylą buvo vertinama sprendimo turinio atitiktis galiojančiai teisinei bazei, institucijos kompetencija, bei faktinis tokio sprendimo teisėtumas, t. y. buvo analizuojama informacija (įrodymai) apie saugomų aplinkos elementų buvimą atitinkamoje teritorijoje, šių vertybių buvimo toje teritorijoje nustatymo būdai, jų patikimumas ir laikas. Teismas išanalizavo ne tik iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko gautus duomenis, bet ir įvertino Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktą istorinę informaciją, kurioje nurodyta, kad saugoma teritorija ginčo teritorijoje buvo įsteigta dar 1974 m. Be to, buvo įvertinti Europos Bendrijos natūralių buveinių inventorizacijos duomenys. Aktyvus teismo vaidmuo administraciniame procese reiškia, kad buvo tiriamos ir įvertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir aplinkybės, kurias teismas laikė svarbiomis. Nors administracinis teismas turi būti aktyvus ir padėti įgyvendinti proceso šalių procesines teises, tačiau jo veikla ir įgaliojimai negali būti neriboti. Teismas neturi teisės savo iniciatyva keisti skundo pagrindo ar dalyko ir apskritai negali peržengti reikalavimo ribų proceso metu, nebent tai būtina viešojo intereso apsaugos tikslais.
Tie patys principai taikomi ir bylose dėl Natura 2000 teritorijų, taip pat su poveikio aplinkai vertinimu susijusiose bylose. Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas dėl Aplinkos apsaugos agentūros priimto PAV sprendimo, kuriuo buvo uždrausta kasti durpes dėl galimo neigiamo tokios veiklos poveikio saugomoms rūšims. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, kad pateikta PAV ataskaita, Aplinkos apsaugos agentūros nuomone, neišsprendė abejonių dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio aplinkai konkrečioje teritorijoje. Nors operatorė to ir prašė, nei Aplinkos apsaugos agentūra, nei teismas nepaskyrė papildomos ekspertizės galimam neigiamam poveikiui aplinkai analizuoti. Pagal planuojamos ūkinės veiklos (miško ir krūmų kirtimo, kelmų kirtimo ir šalinimo, privažiavimo kelių tiesimo, gamybinės aikštelės įrengimo, melioracijos ir melioracijos griovių kasimo ir kt.) aprašymą, teismas padarė išvadą, kad planuojama ūkinė veikla negali būti apibūdinamas kaip minimalus kišimasis į natūralią aplinką, nedarant neigiamo poveikio pelkinio safyro (saugomos paukščių rūšies) ir jo buveinės būklei, taip pat aštuonių kitų paukščių rūšių ir trijų rūšių buveinių būklei. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad būtent asmenys, planavę vykdyti ūkinę veiklą, turėjo įrodyti, kad planuojama veikla neturės neigiamo poveikio aplinkai. Todėl teismas paliko galioti neigiamą Aplinkos apsaugos agentūros PAV sprendimą.
Tyrime nagrinėta Lietuvos teismų praktika rodo, kad Lietuvos teismai, susidūrę su sudėtingais moksliniais klausimais, paprastai nekvestionuoja administracijos pateikto vertinimo, jeigu jis yra gerai motyvuotas ir pagrįstas faktais bei teisės aktų nuostatomis. Administraciniai teismai nuosekliai laikosi nuomonės, kad tais atvejais, kai institucijoms suteikiama gana plati diskrecija įgyvendinant tam tikras teisės normas ar vykdant politiką tam tikroje srityje (tokia yra ir aplinkosaugos bylų situacija), teismai nagrinėja tik tai, ar viešojo administravimo institucija, naudodamasi savo diskrecija, nepadarė akivaizdžios klaidos (vertindama aplinkybes ir taikydama teisę); ar ji nepiktnaudžiavo savo įgaliojimais; ar ji akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos ribų; ar ji laikėsi galiojančių procedūrinių taisyklių; ar faktai, kuriais grindžiamas ginčijamas pasirinkimas, yra tikslūs; ir ar aktas (veiksmas) atitinka tikslus ir uždavinius, kuriems institucija buvo įsteigta, ir jai suteiktus įgaliojimus.
Skaityti straipsnį anglų kalba galite čia.